Galvos skausmas2016-10-31

Galvos skausmas ir nugaros skausmas priskiriami dažniausiems sveikatos sutrikimams – 93 proc. vyrų ir 99 proc. moterų bent kartą gyvenime skundėsi galvos skausmais, tai 15 proc. vizitų pas gydytojus priežastis. Kasdieniu galvos skausmu skundžiasi apie 4–5 proc., pasikartojančiais (lėtiniais) – apie 70 proc. žmonių. Kas ketvirtas žmogus bent kartą per dvi savaites vartoja skausmą malšinančias priemones.  

Skausmas yra normalus biologinis mūsų kūno atsakas, apsaugantis organizmą nuo aplinkos žalingų veiksnių poveikio ir informuojantis apie atsiradusius sveikatos sutrikimus. Kai skausmas tęsiasi, jis pradeda daryti organizmui neigiamą poveikį ir tampa jį patiriančiam kančia. Skausmą būtina įvertinti, jeigu įmanoma – nustatyti jo priežastį, o svarbiausia – tinkamai gydyti.

Galvos skausmas – tai skausmas galvos ir kaklo srityje, reiškiantis trumpalaikius sveikatos sutrikimus arba nuolatinės ligos simptomus. Galvos skausmai nėra vienodi. Skausmo vieta, jo stiprumas, trukmė, dažnis ir priežastis, kuri sukelia skausmą – tik keli besikeičiantys veiksniai.

Ūmus galvos skausmas – apie žalingą poveikį neseniai pažeistuose audiniuose pranešantis signalas, kurį lydi periferinės ir centrinės nervų sistemos sujaudinimas. Šio signalo intensyvumas keičiasi, priklausomai nuo uždegiminio proceso, audinių gijimo procesų, judesių nervų sistemos.

 Kada vertėtų sunerimti ir kreiptis detalesniam įvertinimui ir papildomiems tyrimams?

  •  Staigi skausmo pradžia, taip pat naujas galvos skausmas vyresnio amžiaus asmeniui (per 50 metų).
  •  Progresuojantis skausmas (stiprėja kosint, stanginantis, čiaudint; pasikeitęs ankstesnio galvos skausmo pobūdis; anksčiau taikytas galvos skausmo gydymas neduoda pirminio efekto).
  •  Anamnezėje papildomi rizikos veiksniai (trauma, onkologinė anamnezė, nėštumas, hormoninė kontracepcija ir kt.).
  •  Grėsmingi papildomi simptomai  (karščiavimas, infekcijos židiniai, pykinimas, sąmonės sutrikimas, traukuliai, sprando raumenų rigidiškumas, bėrimas ir kt.).
  •  Jeigu atsiranda iškart po miego arba pažadina iš miego.

Tokiais atvejais ligonis visuomet turėtų būti nukreipiamas konsultuotis su specialistu skubos tvarka, kadangi nemaža dalis šių skausmo aplinkybių gali būti potencialiai pavojingos gyvybei.

 

Lėtinis galvos skausmas – tai galvos skausmas, kuris jaučiamas 15 ir daugiau dienų per mėnesį paskutinius 3 mėnesius (skaičiuojamas ir silpnas galvos skausmas). Tokio tipo galvos skausmas dažnai siejamas su kaklo ir skalpo raumenų įsitempimu.

 Dažniausiai pasitaikantys požymiai:

  •  bukas, nuo lengvo iki vidutinio stiprumo skausmas abiejose galvos pusėse;
  •  gali kilti ir praeiti kiekvieną dieną;
  •  kartais sukelia pykinimą ir padidėjusį jautrumą šviesai, triukšmui ir kvapams;
  •  gali būti susijęs su nerimu ar depresija;
  •  kartais gali būti su migrena susijęs skausmas;
  •  gali turėti „aido” poveikį, tai yra būti susijęs su per dažnu skausmą malšinančių medikamentų vartojimu.
  •  

Klasifikacija

 

Remiantis Tarptautinės galvos skausmo asociacijos pateiktais kriterijais (2013 m.), galvos skausmas skirstomas į 3 grupes: pirminį, antrinį galvos skausmą ir galvos nervų neuralgiją, veido skausmą ir kitus centrinės kilmės galvos skausmo sindromus.

Pirminių galvos skausmų priežastys paprastai nenustatomos – tai įtampos tipo, migrena, klasterinis, lėtinis, hormonų sukeltas galvos skausmas. Pirminiam priskiriamas galvos skausmas be aiškios struktūrinės patologijos ar priežasties, tai yra, diagnozuojamas atmetus galimas antrinio galvos skausmo priežastis.

Antriniai, arba simptominiai, galvos skausmai priklauso nuo daugelio skirtingų faktorių – skausmas dėl galvos ar kaklo traumos, dėl galvos ir kaklo kraujagyslių patologijos, dėl nekraujagyslinės kilmės intrakranijinės patologijos, tam tikrų medžiagų vartojimo ar jų nutraukimo, susijęs su infekcija, susijęs su homeostazės pokyčiais, skausmas dėl psichiatrinės patologijos.

Galvos nervų neuralgijos ir kiti centrinės nervų kilmės galvos skausmo sindromai – trišakio nervo neuralgija, okcipitalinė (pakaušinio nervo) neuralgija, liežuvinio ryklės ir viršutinio gerklų nervo neuralgija, optinis (regos nervo) neuritas ir kt.

Pirminio galvos skausmo klasifikacija

Įtampa – labiausiai paplitusi galvos skausmo priežastis. Įtampos sukeltam galvos skausmui būdingi įvairūs simptomai, pavyzdžiui: galvos, kaklo, pečių raumenų įtampa; nuolatinis, nepulsuojantis, nuo lengvo iki vidutinio stiprumo skausmas abiejose galvos pusėse.

įtampos galvos skausmo sukėlėjai

 

Migrena – apie 15 proc. suaugusiųjų ir 5–12 proc. vaikų kenčia nuo migrenos. Moterys nuo migrenos kenčia 2–3 kartus dažniau nei vyrai. Migrenos galimi simptomai:

  •  pulsuojantis skausmas, dažniausiai vienoje galvos pusėje;
  •  su skausmu gali pasireikšti „auros” simptomai, pavyzdžiui, prieš akis vaidenasi judantys vaizdiniai ar mirguliuojanti šviesa;
  •  migrena dažnai susilpnina organizmą, atsiranda pykinimo jausmas;
  •  gali trukti nuo 4 valandų iki trijų dienų;
  •  migreną gali sukelti stresas, kai kurie maisto produktai, oro permainos, maisto trūkumas, nemiga ir daugelis kitų faktorių.

Klasterinis galvos skausmas – gana retas, stiprus galvos skausmas, kuris yra labiau paplitęs tarp vyrų, nei tarp moterų. Klasterinis galvos skausmas:

  • gali kilti vieną kartą per dieną kelių dienų, savaičių ar mėnesių eigoje;
  • jis pasireiškia vienu ir tuo pačiu laiku kiekvieną dieną atitinkamu metu;
  • jis gali būti labai stiprus, įprastai trunka tik vieną ar dvi valandas;
  • skausmas, kuris įprastai koncentruojasi aplink vieną akį, kuri dažniausiai ašaroja ir parausta.

 

Hormonų sukeltas galvos skausmas – kai kurioms moterims būdingas stiprus galvos skausmas, įskaitant migreną, hormonų svyravimų metu, pavyzdžiui, prieš ir po menstruacijų ar ovuliacijos metu.

 

Antrinio galvos skausmo klasifikacija

Antrinis galvos skausmas gali atsirasti tiek dėl sisteminių ligų, tiek dėl intrakranijinės patologijos. Pačios dažniausios ir įprastinės šio galvos skausmo priežastys yra sinusitas, virusinės infekcijos, dehidratacija. Kelios pavojingiausios antrinio galvos skausmo priežastys:

Subarachnoidinė hemoragija (kraujo išsiliejimas į galvos smegenis) – paprastai susiformuoja plyšus galvos smegenų kraujagyslių aneurizmai ir pasireiškia intensyviu staigiu galvos skausmu, nebūtinai lydimu židininės neurologinės („mini insulto“) simptomatikos.

Kaklo arterijų disekacija (kraujo susitvenkimas tarp kraujagyslės sienelės sluoksnių) – ypač grėsmingos yra vidinių miego arterijų disekacijos, kurios gali pasireikšti klasikine triada, t. y. vienpusiu kaklo ir veido skausmu, ir po kelių valandų arba dienų – galvos smegenų arba tinklainės išemijos simptomais.

 

Vaistų sukeltas galvos skausmas 

Antriniams galvos skausmams priskiriamas vaistų sukeltas galvos skausmas, kuris dažniausiai pasireiškia 30–40 m. amžiaus žmonėms, dažniau moterims nei vyrams. Žmonės dabar vartoja labai daug ir įvairių vaistų, o vėliau nuo jų suserga. Jie mano, kad visas problemas galima išspręsti prarijus tabletę. Jie geria vaistus, maisto papildus, tačiau ne visi žino, kad net vaistiniai preparatai nuo galvos skausmo gali sukelti galvos skausmus. Tai vadinama paradoksalia organizmo reakcija. Taip pat vaistai nuo opaligės, kraujospūdžio, psichotropiniai vaistai, antidepresantai, antibiotikai dažnai sukelia galvos skausmus. Todėl vaistus reikėtų vartoti tik skyrus gydytojui ir griežtai laikantis nurodytos dozės.

Analgetikų sukeltą galvos skausmą galima įtarti asmenims, kenčiantiems nuo migrenos ar kito galvos skausmo ir dažnai vartojantiems įvairius vaistus nuo skausmo. Paprastieji analgetikai (vartojami daugiau kaip 15 dienų per mėnesį ilgiau nei 3 mėnesius), taip pat analgetikų deriniai, opioidai, skalsių preparatai ir triptanas (vartojami ne mažiau kaip 10 dienų per mėnesį ilgiau nei 3 mėnesius) gali sukelti galvos skausmą. Medikamentų sukelto galvos skausmo požymiai:

  •  galvos skausmas padažnėja per tam tikrą laiką;
  •  dažnai anksti ryte žadinantis galvos skausmas, kurio anksčiau nebuvo;
  •  pasikeičia skausmo priepuolio pobūdis, kuomet netenkama, pavyzdžiui, migrenai būdingų požymių ir atsiranda daugiau įtampos galvos skausmui būdingų požymių;
  •  stresas ir fizinis krūvis žymiai greičiau provokuoja skausmą;
  •  nuolat didinamos analgetikų dozės dėl nepakankamo veikimo;
  •  galvos skausmas tampa lengviau nuspėjamas, paūmėjimas po analgetikų vartojimo.

 

Gydymas BE VAISTŲ

Lengviausias žmonių žinomas būdas galvos skausmą malšinti tabletėmis, bet yra ir kitų būdų.

Pirmiausia rekomenduojama vengti galvos skausmą sukeliančių veiksnių:

  •  padidėjusios įtampos ir streso;
  •  per didelio darbo krūvio;
  •  per daug darbo, jokių pramogų;
  •  ilgo mokymosi, darbo kompiuteriu ar kt.;
  •  perfekcionizmo;
  •  padidėjusios kaklo raumenų įtampos (bloga laikysena, stuburo trauma);
  •  užgniaužto pykčio, priešiškumo ar frustracijos;
  •  blogos mitybos;
  •  traumų.

Galvos skausmą dažnai galima numalšinti tiesiog rūpinantis savimi:

  •  geriant daug vandens (bent jau šešias stiklines per dieną), siekiant išvengti organizmo dehidratacijos;
  •  pasirenkant tinkamą padėtį sėdėjimui prie rašomojo stalo ar kompiuterio;
  •  periodiškai būnant gryname ore;
  •  reguliariai mankštinantis;
  •  tinkamai ilsintis ir išsimiegant;
  •  reguliariai valgant subalansuotą maistą;
  •  vengiant nustatytų maisto produktų, kurie sukelia galvos skausmus. Pavyzdžiui, yra įrodyta, kad kofeinas, pieno produktai, šokoladas, sūris, raudonasis vynas ir maisto papildai (mononatrio gliutamatas ir nitratai) sukelia galvos skausmą;
  •  lankant atpalaiduojamąsias mankštas ir giliai kvėpuojant, siekiant sumažinti įtampą;
  •  sumažinant stresą, išmokstant streso valdymo metodų.

 Galima taikyti gydomąsias procedūras.

  • Fizioterapija – tai klinikinė medicinos sritis, prevencijai ir gydymui bei reabilitacijai naudojant natūralius ir performuotus fizinius veiksnius. Galvos skausmams malšinti tinka:
  •  magneto terapija – pasižymi kraujagysles plečiančiu, priešuždegiminiu, nuskausminančiu, raminančiu, kraujospūdį mažinančiu poveikiu;
  •  poliarizuotos šviesos terapija – stimuliuoja šviesai jautrias vidines ląstelių struktūras, moduliuoja organizmo atkuriamuosius, regeneracinius bei gynybinės sistemos procesus, malšina skausmą;
  •  lazerio terapija – mažina uždegimą, skausmą, skatina nervinių skaidulų atsinaujinimo procesus, suaktyvina kraujotaką,  raumeninio audinio plastiškumą;
  •  TENS (transkutaninė elektronegrostimuliacija)– taikoma simptominiam ir lėtiniam skausmui mažinti bei raumenims atpalaiduoti;
  •  darsonvalizacija – skiriama esant periferinės nervų sistemos ligoms, kai vyrauja kraujotakos sutrikimas ir skausmo sindromas, kraujagyslių patologijos ligoms gydyti (Reino liga, migrena ir kt.);
  •  perlinės vonios su specialiais gydomaisiais preparatais;
  •  purvo bei parafino aplikacijos – stimuliuoja kraujotaką, atpalaiduoja raumenis, sumažėja raumenų įtampa bei spazmai.
  • Taip pat sėkmingai galima taikyti taškinį masažą, kineziterapiją (gydomąją mankštą), akupunktūrą.

 

Naudota literatūra:

M. Treben. Galvos skausmai ir migrena. 2006 m.
D. Knop. Išsigydykime galvos skausmą ir migreną. 2004 m.
L. Stovner, C. Andree. Prevalence of headache in Europe: a review for the Eurolight project. J Headache Pain (2010) 11:289–299 R. Jensen, L. Bendtsen. Medication overuse headache in Scandinavia. Cephalalgia. 2008 m.
J. Zwart, et al. Analgesic overuse among subjects with headache, neck, and lowback pain. Neurology 2004 m.
A. Bahra, et al. Does chronic daily headache arise de novo in association with regular use of analgesics? Headache 2003; 43:179 K. Paemeleire. Medication-overuse headache in patients with cluster headache. Neurology 2006 m.
K. Rupalla, C. Weihong, J. Krieglstein. Flupirtine protects neurons against excitotoxic or ischemic damage and inhibits the increase in cytosolic Ca2+ concentration. European Journal of Pharmacology. 1995 m.
G. Krištolaitytė. Ūmus galvos skausmas: ar verta nerimauti? Žurnalo „Internistas“ priedas, Skausmo medicinos aktualijos. 2014 m.
Chapman, CR, Donaldson GW, Davis JJ, Bradshaw DH. Improving individual measurement of postoperative pain: the pain trajectory. J Pain; in press

Internetinės nuorodos:

http://www.nebeskauda.lt/skausmo-rusys-ir-patarimai/galvos-skausmas/
http://www.skausmomedicina.lt/straipsniai/skausmo_terminija_ir_jos_taiky...