Meniskų plyšimai

Meniskų plyšimai – viena dažniausių kelio sąnario sportinių traumų, kuri ženkliai sutrikdo kelio sąnario funkciją. Plyšimai 3 kartus dažnesni vyrams nei moterims. Vidinis meniskas plyšta 3 kartus dažniau nei išorinis. Dažniausias pažeidimo mechanizmas – sulenktos per kelio sąnarį kojos sukimas į išorę, kai veikia pritraukimo (varus), atitraukimo (valgus) jėgos. Traumos metu girdimas trakštelėjimas, atsiranda stiprus kelio sąnario skausmas ir patinimas. Jei plyšusi dalis užstringa tarp šlaunikaulio gumburų, atsiranda kelio sąnario blokas. Skausmas jaučiamas lipant laiptais (ypač žemyn), tupiant, klūpant. Gydymas priklauso nuo to, kuris meniskas plyšęs (išorinis ar vidinis), plyšimo būdo, pažeidimo srities, audinių kokybės, amžiaus, sportinio aktyvumo.

Pagrindinis gydymo tikslas – išsaugoti meniską, kadangi jį pašalinus greitai progresuoja sąnarinės kremzlės degeneraciniai pokyčiai. Po chirurginio gydymo labai svarbi ankstyva kineziterapija, kurios ypatumus lemia plyšimo tipas, taikytas chirurginio gydymo metodas, gretutinė patologija, individualus audinių gijimo tempas. Atsižvelgus į plyšimo tipą, yra ribojama atremtis, taikomi sąnario paslankumą ir jėgą lavinantys pratimai.

Meniskų anatomija

Meniskai yra du pusmėnulio formos skaidulinio – kremzlinio audinio diskai, dengiantys vidinį ir šoninį blauzdikaulio plotą ir pagilinantys blauzdikaulio ploto paviršių. Vidinis meniskas yra didesnio diametro nei išorinis. Vidinis meniskas dengia 50 % blauzdikaulio ploto, o išorinis – 70 %, todėl didesnis tiesioginis sąlytis tarp šlaunikaulio ir blauzdikaulio yra vidinėje sąnario dalyje. Viršutinė meniskų dalis įgaubta – tai užtikrina geresnį atitikimą su išgaubtais šlaunikaulio krumpliais. Apatiniai paviršiai plokšti, atitinkantys blauzdikaulio ploto paviršių. Raiščiai suteikia meniskams stabilumą ir apsaugo nuo išstūmimo iš sąnario, kai meniskas spaudžiamas.

Meniskų biomechanika

Meniskai juda su blauzdikauliu, lenkiant ir tiesiant blauzdą, su šlaunikauliu, sukant blauzdą. Vidinis meniskas yra mažiau mobilus nei išorinis. Jis slysta 2–5 mm, o išorinis meniskas 9–11 mm frontaline plokštuma. Šis slydimas apsaugo šlaunikaulį nuo sąlyčio su blauzdikaulio ploto užpakaliniais kraštais. Lenkiant blauzdą per kelio sąnarį, šlaunikaulio krumpliai suspaudžia užpakalinius menisko ragus. Tiesiant koją, šlaunikalio krumpliai suspaudžia priekinius menisko ragus, sukeldami vidinę – šoninę menisko deformaciją.

Meniskų judesius tiesiogiai veikia blauzdikaulio šlaunikaulio sąnarių paviršių forma, o netiesiogiai turi įtakos keturgalvio, pakinklio, pusplėvinio raumenų susitraukimas. Kelio sąnario tiesimo metu blauzdikaulis ir šlaunikaulis juda priešingomis kryptimis, todėl paskutiniuosius 20–30 tiesimo laipsnių meniskus pažeisti yra didžiausia rizika.

Pagrindinės meniskų funkcijos:

• stabilizuoti;
• amortizuoti;
• užtikrinti sąnarinės kremzlės mitybą ir tepimą;
• palengvinti sąnarių paviršių slydimą;
• apsaugoti nuo kelio sąnario hiperekstenzijos.

 Meniskai turi įtakos kelio sąnario stabilumui. Jie pagilina blauzdikaulio įdubą, riboja šlaunikaulio slydimą blauzdikauliu. Meniskai pagerina sąnario tepimą. Sąnario judesio metu meniskas yra suspaudžiamas, tepalinis skystis įstumiamas į sąnarinę kremzlę, tokiu būdu sumažėja sąnario paviršių trintis.

Plyšimų klasifikacija

Meniskų plyšimai klasifikuojami pagal plyšimo tipą ir vietą.

Pagal plyšimo vietą:

• periferinės dalies;
• vidurinės dalies;
• centrinės dalies.

 Pagal plyšimų tipą:

• vertikalus išilginis;
• įstrižinis;
• kompleksinis;
• radialinis;
• horizontalus.

Išilginiai plyšimai dažniausiai būna pilni ir daliniai. Jauno amžiaus pacientams traumų metu įvyksta pilni vertikalūs išilginiai plyšimai meniskų užpakaliniuose raguose. Jų metu dažnai pažeidžiamas priekinis kryžminis raištis. Tada atsiranda tikrasis kelio sąnario blokas.

Daliniai plyšimai dažniausiai būna užpakaliniuose raguose, ant viršutinio ir apatinio menisko paviršiaus. Šie plyšimai dažnai – asimptominiai.

Įstrižiniai plyšimai dažniausiai pasitaiko menisko užpakalinio ir vidurinio trečdalio susijungimo vietoje. Simptomai gali atsirasti dėl laisvo suplyšusio menisko krašto įstrigimo sąnaryje ir menisko kapsulės jungties tempimo, užspaudimo.

Kompleksiniai degeneraciniai plyšimai įvyksta daugybinėse plokštumose, neretai tai būna seni plyšimai. Dažniausiai pasitaiko užpakaliniuose raguose ir vidurinėje kūno dalyje. Radialinių plyšimų tipinė vieta: centrinė vidinė menisko dalis, užpakaliniai ragai ir išoriniai menisko kampai.

Horizontalūs plyšimai būna lėtiniai dėl degeneracinių pokyčių. Šie plyšimai nesukelia kelio sąnario bloko. Prasideda arti vidinio menisko krašto ir gali tęstis iki kapsulės. Jie gali pasitaikyti bet kurio amžiaus žmonėms.

Meniskų pažeidimų gydymo metodai
Siekiant išsaugoti meniską, buvo sukurtos operacinės technikos, plėtojamas konservatyvus gydymas. Pagrindinis gydymo tikslas – išsaugoti meniską. Gydymo metodo parinkimas priklauso nuo meniskų plyšimo tipo ir nuo pažeidimo srities.

Šiuolaikinis meniskų gydymas skirstomas į:

• konservatyvų;
• dalinę meniskektomiją, kai pašalinama suplyšusi menisko dalis;
• menisko susiuvimą, kai susiuvami suplyšę meniskų kraštai;
• menisko transplantaciją.

Konservatyvus gydymas

Konservatyvus gydymas gali būti rekomenduojamas atsiradus izoliuotiems meniskų plyšimams, diagnozuotiems atroskopijos arba branduolinio magnetinio rezonanso metu. Ūminiu laikotarpiu taikoma: gydymas nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, krioterapija, keturgalvio raumens izometriniai pratimai, plačiojo vidinio raumens elektrinė stimuliacija, imobilizacija.

Chirurginis gydymas

Skubiam gydymui taikoma: ramybė, šaltis, sąnario fiksavimas elastiniu bintu ar elastine kojine, pakėlimas (gulėdami laikykite koją pakeltą, kad sumažėtų patinimas), skausmui malšinti gali būti skirti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Jeigu po sužeidimo atsirado galūnės funkcijos sutrikimas, stiprus skausmas, jei tai ne pirmas menisko plyšimas, ar jei yra būtinybė kuo anksčiau atgauti galimybę judėti (pvz., sportininkams), gali būti nuspręsta atlikti artroskopiją (sąnario apžiūrėjimas per į sąnario ertmę įkištą optinį prietaisą) bei jos metu atitrūkusią kremzlę prisiūti ar ją pašalinti. Ši operacija dažnai atliekama per keletą nedidelių pjūvių, paprastai trunka 30–60 min. Po operacijos rekomenduojama kurį laiką sąnario neapkrauti, vaikščioti su ramentais, pradėti reabilitacinį gydymą (fizioterapinės procedūros, speciali mankšta ir kt.) kelio sąnario funkcijoms atstatyti.

Natūralus gydymas

Po bet kokios didesnės kelio sąnario traumos, ypač jei išlieka skausmas judinant koją, lankstant ją per kelio sąnarį, jei kojos nebegalite pilnai sulenkti ar ištiesti, jei sąnarys patino, būtinai kreipkitės į gydytoją (chirurgą ar traumatologą). Jeigu gydytojas nusprendė, kad Jums nereikalingas operacinis gydymas:

1. Naudokite šaltį skausmui sumažinti (pirmas dvi dienas po sužeidimo dėkite ant kelio maišelius su ledu, prieš tai apvynioję sąnarį audeklu ar bintu, ledą laikykite ne ilgiau kaip 30 min.).
2. Venkite judesių, sukeliančių kelio sąnario skausmą – tai yra sukamųjų judesių, kojų kryžiavimo, nevaikščiokite nelygiu paviršiumi. Stenkitės miegoti ištiestomis kojomis, nesusisukite į kamuolį.
3. Naudokite kelio sąnario įtvarus. Po operacijos laikykitės gydytojo nurodymų dėl aktyvumo, operuoto sąnario apkrovimo. Taisyklingai atlikite pratimus, kuriuos Jums parodys gydytojas, kineziterapeutas. Kreipkitės į gydytoją, jei operuoto sąnario skausmas didėja.