English
Lietuvių
Русский
Keletas dalykų krenta į akis, aplankius Šiaulių reabilitacijos centrą. Tvarka ir švara viduje kontrastuoja su apsilupinėjusiomis pastato išorės sienomis. Juntamas ramus ir užtikrintas darbo ritmas liudija apie gerą darbo organizavimą. Negali pro akis pralysti ir tai, kiek daug čia dirba jaunų žmonių. Bet labiausiai viską išduoda pacientai, neklystantys įstaigos vertintojai. Jie lyg susitarę giria darbuotojus ir procedūras, tvirtina pasijuntantys lyg namuose.
VšĮ Šiaulių reabilitacijos centras – unikalus. Tai bene vienintelė savarankiška ambulatorinės reabilitacijos įstaiga Lietuvoje (panaši yra tik Panevėžyje).
Buvusioje Šiaulių televizorių gamyklos reabilitacijos poliklinikoje įsikūrusio centro istorija sudėtinga. Vienu metu jį net norėta uždaryti.
Prieš šešerius metus įstaigos vairą perėmus gydytojai Irinai Jazdauskaitei Uščiauskienei, centras ėmė sparčiai keistis į gerąją pusę. Dabar tai - viena didžiausių reabilitacinio darbo patirtį turinčių įstaigų Šiaulių regione, kasmet reabilitacijos paslaugas suteikianti tūkstančiams pacientų.
Nuo gydymo – iki sveikatinimo
Pasak direktorės I.Jazdauskaitės Uščiauskienės, įstaigoje teikiamos antrinio lygio fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų konsultacijos, vykdoma kompleksinė ambulatorinė reabilitacija ligoniams po traumų, įvairių ligų, turintiems fizinę negalią.
Čia reabilituojami ligoniai, sergantys širdies-kraujagyslių, judamojo-atramos aparato, kvėpavimo, virškinimo, nervų, endokrininės sistemos ir kitomis ligomis. Apie 80 proc. sudaro judamojo-atramos aparato ligos.
Medicininė reabilitacija finansuojama PSDF biudžeto lėšomis, dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų sudarytos sutartys su visomis teritorinėmis ligonių kasomis.
Pacientus siunčia šeimos gydytojai ir specialistai konsultantai, taip pat - stacionarinės įstaigos. Bet per 90 proc. ligonių patenka iš pirminės grandies.
Atvykusieji medicininei reabilitacijai gali papildomai rinktis įvairias mokamas sveikatinimo procedūras. Siūlomi mankštų kompleksai moterims, mankštos nėščiosioms, Pilateso treniruotės. Pasak direktorės, mokamos paslaugos sudaro iki 20 proc. įstaigos pajamų. Tik krizės metais jų smarkiai sumažėjo. Jei per dieną apsilanko 150-250 žmonių, tai mokamų paslaugų ateina 4-5.
Šiaulių reabilitacijos centre teikiamas platus vandens procedūrų spektras – vertikalios vonios, povandeninis masažas, sukūrinės vonios, taip pat fangoparafino terapija, ergo ir kineziterapija, platus gydomųjų mankštų pasirinkimas, akupunktūra. Čia vienas geriausių šalyje elektros procedūrų skyrius, gausiai aprūpintas šiuolaikiška įranga: magneto, lazerio, ultragarso terapijos aparatai, limfodrenažo aparatas ir daugelis kitų.
Aparatūrą įstaiga perka savo lėšomis. „Svarstome, kaip žmonėms geriau padėti, ko dar trūksta, tą ir perkame“, - sako direktorė.
Steigėjui – Šiaulių miesto savivaldybei - padedant, įrengtas liftas, pakeisti visi langai, renovuoti pirmas ir trečias aukštai. Parengtas viso pastato apšiltinimo projektas.
Ir šiais metais savivaldybė skyrė 50 tūkst. litų paslaugoms teikti.
Auga paslaugų skaičius
I.Jazdauskaitei Uščiauskienei vadovaujant, daugiau nei perpus padaugėjo darbuotojų. Šiuo metu dirba 47 darbuotojai, iš jų 3 gydytojai reabilitologai ir 1 chirurgas, ergo ir kineziterapeutai, FMR slaugytojos, kitas personalas.
Augantis specialistų skaičius liudija sparčiai augančias paslaugų apimtis. Jei 2005 metais suteikta 16 tūkst. gydytojų konsultacijų, tai 2009 metais – jau 19 tūkst. Pas kineziterapeutus apsilankiusių žmonių skaičius per tą patį laikotarpį išaugo nuo 3,9 tūkst. iki 7,5 tūkst. Parafino aplikacijos 2005 metais darytos 1126 žmonėms, o pernai – 3039.
Nors sumažėjo mokamų paslaugų, padaugėjo gydytojų konsultacijų. Štai 2009 metais suteikta apie 17 proc. daugiau konsultacijų nei prieš metus. Bet direktorė laikosi požiūrio, kad svarbiau ne augantis pacientų skaičius, bet gydymo kokybė.
Pasak I.Jazdauskaitės Uščiauskienės, darbuotojai nepajuto sunkmečio, nė vienas nebuvo atleistas, nebuvo išvarytas nemokamų atostogų.
Sklandžiam įstaigos darbui labiausiai trukdo nepakankamas finansavimas. Jeigu ligonių kasos padidintų kvotą, būtų galima priimti 25 proc. daugiau ligonių. Tuo tarpu ambulatorinės reabilitacijos poreikis auga, nes žmonėms kuo toliau, tuo sunkiau išvažiuoti į sanatoriją. Ligos jaunėja, o po ligos būtina atstatyti žmogų, kad nebūtų liekamųjų reiškinių. Be reabilitacijos, neįmanoma to padaryti.
„Finansavimo iš ligonių kasų užtektų tik atlyginimams, bet nebeužtektų šildymui. Dėl to ir tenka galvoti, kaip pritraukti pacientus. Kad žmonės rinktųsi įstaigą, reikia diegti naujas metodikas, turėti gerą aparatūrą, gerinti aptarnavimo kokybę“, - pasakoja I.Jazdauskaitė Uščiauskienė.
Pastaraisiais metais įdiegta nemažai naujų gydymo metodikų. Sukurta daug programų individualiam darbui su pacientais.
Rotacija – kokybės garantas
Stiprioji įstaigos pusė - darbuotojų rotacija. Pavyzdžiui, kineziterapeutas tą pačią darbo dieną dvi valandas dirba vertikaliose voniose, dvi valandas masažuoja, dvi valandas atlieka kineziterapiją. Keičiasi ir fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugytojos – mėnesį dirba su elektroterapine įranga, mėnesį atlieka vandens procedūras, mėnesį deda purvo aplikacijas.
Toks darbo organizavimas natūraliai išplaukė iš patirties. Anksčiau darbuotojai visą laiką dirbdavo tą patį darbą. Atsitikdavo, kad vienas suserga, kita išeina į dekretą, trečias – atostogų. Žmonių yra, o dirbti nėra kam.
Be to, vienoje vietoje dirbdamas žmogus praranda įgūdžius. O šiuolaikiniai elektroterapijos aparatai gana sudėtingi. Jei žmogus ilgiau nedirba, pamiršta. Pradėjus vykdyti rotaciją, visada vieną žmogų galima pakeisti kitu. Be to, yra sunkesni ir lengvesni darbo barai. Jei viename darbuotojas pavargsta, eina į kitą.
Darbas vyksta harmoningai, patenkinti ir pacientai, ir darbuotojai.
Sudėtingesniems ligoniams visos procedūros atliekamos individualiai: kineziterapeutas mankština, po to masažuoja, jeigu reikia, dar ir stimuliuoja raumenis. Įstaigai tai yra labai brangu, nes vienas darbuotojas galėtų aptarnauti 5-6 pacientus kartu, o jis dvi tris valandas dirba su vienu. Užtat specialistas nepraranda įgūdžių, o pacientai labai patenkinti, kad nereikia vaikščioti po kabinetus, nes vienas darbuotojas su juo dirba individualiai.
Vadovės teigimu, įstaigoje labiausiai vertinami darbuotojų profesionalumas ir gydymo kokybė. Juk koks geras bebūtų prietaisas, nežinodamas nepanaudosi visų jo galimybių. Todėl labai daug dėmesio skiriama darbuotojų kvalifikacijos kėlimui. Jie siunčiami į seminarus, specialistai atvyksta skaityti paskaitų. Kineziterapeutai periodiškai renkasi ir nagrinėja pasirinktas temas.
„Profesionalumo ir kokybės reikalauju iš savęs ir iš kiekvieno darbuotojo, nesvarbu, kokias pareigas jis užimtų. Neužtenka vien gerų prietaisų, ir masažas, ir kineziterapija turi būti atlikta gerai. Reikalauju, kad darbuotojai prieš ir po procedūrų testuotų ligonius, matuotų kampus, raumenų jėgą, kad po gydymo paaiškintų pacientui, ką pavyko pasiekti ir ko dar nepavyko, kad sudarytų individualią programą darbui namuose. Ir tai duoda gerų rezultatų“, - džiaugiasi I.Jazdaukaitė Uščiauskienė.
Įstaigoje reguliariai atliekamos pacientų apklausos. Pacientai pastebi darbuotojų kvalifikaciją, dėmesingumą ir šiltą priėmimą, tvirtina pasijuntantys lyg privačioje įstaigoje.
Pernai įstaigai suteiktas ISO kokybės vadybos sertifikatas.
Ruošiamasi įdiegti kompiuterizuotą procedūrų paskirstymą. Bet ją dar reikia sukurti. Lietuvoje nėra tokios programos, kuri tiktų įstaigai.
„Lietuvos sveikata“ 2010-12-30
Algirdas Valentas