Klubo sąnario displazija2016-09-25

Klubo sąnario displazija – tai sutrikęs dėl nutrūkusio normalaus sąlyčio tarp gūžduobės ir šlaunikaulio galvutės klubo sąnario formavimasis. Todėl pirmieji šeši kūdikio gyvenimo mėnesiai yra labai svarbūs dėl to, kad tuo metu vystosi jo klubo sąnariai. Ankstyva šios patologijos diagnostika ir gydymas naujagimystėje bei kūdikystėje gali gerokai sumažinti neįgalumą vyresniame amžiuje. Todėl labai svarbu klubo sąnario displaziją diagnozuoti kuo anksčiau. Klubo sąnarių tyrimas ultragarsu leidžia jau pirmomis naujagimio gyvenimo dienomis nustatyti klubo sąnario kaulinių ir kremzlinių struktūrų išsidėstymą. Tai neinvazinis tyrimo metodas, jį galima dažnai kartoti. 

Simptomai:

  • sąnarių braškėjimas;
  • sąnarių deformacijos;
  • sąnario nestabilumas.

 

Klubo sąnario formavimasis

Šlaunikaulio galvutė ir gūžduobė formuojasi iš vienos rūšies ląstelių. Jos viena nuo kitos atsiskiria 7–8 moters nėštumo savaitę. Visiškai sąnarys susiformuoja apie 11-ą nėštumo savaitę. Naujagimio gūžduobė sudaryta iš kaulinės ir kremzlinės dalies. Tik 1/3 naujagimio šlaunikaulio galvutės yra gūžduobėje, nes šlaunikaulio galvutė auga daug sparčiau nei gūžduobė. Maždaug nuo 1 metų amžiaus pradeda intensyviai augti ir gūžduobė. Tik 3–5 metų vaiko gūžduobė atitinka šlaunikaulio galvutės dydį.

 

Naujagimio klubo sąnario anatomija

Klubo sąnarį sudaro šlaunikaulio galvutė ir gūžduobė. Šlaunikaulio galvutė yra rutulio formos, ją sudaro kremzlinis audinys. Naujagimio gūžduobės ertmė maža. Ji susideda iš kaulinės ir kremzlinės dalies. Kremzlinę dalį sudaro hialininė kremzlė ir aplink gūžduobės kraštus einanti sąnarinė lūpa (labrum acetabule). Sąnarinės lūpos padėtis turi didelės įtakos, skiriant panirimą ir išnirimą. Kaulinę dalį sudaro 3 kaulai – sėdynkaulis, klubakaulis ir gaktikaulis. Šie naujagimių kaulai sueina ir jungiasi Y formos kremzle, kurios centras – gūžduobės dugno centras. Klubo sąnario displazija gali susiformuoti vystantis vaisiui gimdoje ar kūdikystėje.

 

Klubo sąnario displazijos rizikos veiksniai:

  • mergaitėms ši patologija diagnozuojama 4–8 kartus dažniau nei berniukams. Manoma, taip yra todėl, kad gimimo metu padaugėja kraujyje cirkuliuojančių hormonų estrogenų ir relaksino. Mergaičių organizmas šiems didinantiems sausgyslių elastingumą hormonams yra daug jautresnis nei berniukų;
  • šeimos anamnezė. Jei šeimoje naujagimių tėvai, broliai ar seserys yra sirgę klubo sąnario displazija, naujagimiui 1,6 karto didesnė tikimybė sirgti šia patologija;
  • sėdmenų pirmeiga. Naujagimiai, gimę sėdmenų pirmeiga, turi 3,3 karto didesnę tikimybę sirgti  klubo sąnario displazija;
  • daugiavaisis nėštumas, pirmas nėštumas;
  • didelis naujagimio svoris;
  • mažas vaisiaus vandenų kiekis;
  • kaulų ir raumenų anomalijos (pėdos deformacijos, įgimta kreivakaklystė).

 

Klubo sąnario displazijos klasifikacija:

  • nestabilus naujagimio klubo sąnarys. Dėl laisvos sąnario kapsulės šlaunikaulio galvutė gali išslysti iš gūžduobės. Sąnarys tampa nestabilus. Rekomenduojamas platus vystymas. 75–85% naujagimių nestabilus klubo sąnarys stabilizuojasi iki 1 mėn. amžiaus.
  • dalinė dislokacija, panirimas (subluksacija). Šlaunikaulio galvutė decentruota, bet neišeina iš sąnarinės lūpos ribų. Jei dalinė dislokacija ar nestabilus klubo sąnarys išlieka, gali formuotis gūžduobės struktūriniai pokyčiai.
  • dislokacija, išnirimas (luksacija). Šlaunikaulio galvutė išslydusi iš gūžduobės ir neturi su ja kontakto.
  •  

Klubo sąnario displazijos diagnostika

Labai svarbus klubo sąnario displazijos diagnostikos metodas yra klinikinis ištyrimas. Jis atliekamas visų naujagimių apžiūros metu. Vertinamas klubų atitraukimas nuo vidurinės plokštumos. Iki 2 mėn. amžiaus klubų sąnariai turėtų atsitraukti iki 90°, vyresnio nei 2 mėn. kūdikio klubai turėtų atsitraukti iki 65°. Ribotas klubų atsitraukimas gali būti dėl klubų displazijos bei dėl padidėjusio raumenų tonuso galūnėse. Taip pat atliekami Barlowo ir Ortolanio testai, kurie leidžia įvertinti, ar klubo sąnarys išniręs, ar jis atsistato. Kartais yra nustatoma šlaunų ar sėdmenų raukšlių asimetrija. Ji būdinga ne tik naujagimiams su klubų displazija ar kita ortopedine patologija, bet ir visiškai sveikiems naujagimiams. Visus naujagimius, įtariamus turint klubo displazijos klinikinius požymius ir rizikos veiksnius, privalo konsultuoti gydytojas ortopedas – traumatologas.

Ortolani ir Barlow testas: A – šlaunikaulio atitraukimas normoje, B – šlaunikaulio atitraukimo metu girdimas spragtelėjimas, C – ribotas šlaunikaulio atitraukimas.

 

Klubo sąnario displazijos tyrimas

Rentgenologinis tyrimas. Pirmus du mėnesius, kol šlaunikaulio galvutė yra kremzlinė, šis tyrimas yra ribotas. 4–6 mėn. kūdikių šlaunikaulio galvutė kaulėja, tada šis tyrimas yra informatyvesnis. Klubo sąnario ultragarsinis tyrimas yra neinvazinis, nekenksmingas. Galima stebėti nesukaulėjusią šlaunikaulio galvutę, gūžduobės kaulinę ir kremzlinę dalis, įvertinti šlaunikaulio galvutės judėjimą gūžduobėje. Kaulėjant šlaunikaulio galvutei (6–8 mėn.), tyrimo ultragarsu galimybės ribotos, galima suklysti dėl šlaunikaulio galvutės kaulėjimo židinių.

 

Klubo sąnario displazijos gydymo tikslai:

  • atstatyti (laikant koją sulenktą per klubo sąnarį ir pakreiptą į šoną) reikiamą kontaktą tarp šlaunikaulio galvutės ir gūžduobės;
  • apsaugoti klubo sąnario struktūras nuo pažeidimo (ypač gūžduobės augimo zonų) ir šlaunikaulio galvutės nekrozės.
  •  

Klubo sąnario displazijos gydymo metodai:

  • ortopedinės pagalvėlės. Jos palaiko per klubo sąnarį sulenktą ir pakreiptą į šoną koją taip, kad šlaunikaulio galvutė ir gūžduobė turėtų tinkamą kontaktą. Jos dėvimos, kol klinikiniai ir radiologiniai tyrimai pagerėja;
  • uždaras klubo sąnario atstatymas, taikant bendrąją nejautrą;
  • atviras klubo sąnario atstatymas.
  •  

Natūralus gydymas
Klubo sąnarių displazijos profilaktikai patariama naujagimiui tarp kojų įdėti platų vystyklą ar užmauti sauskelnes. Gydymui profilaktinio plataus vystymo nepakanka, kūdikis turi nešioti Freiko pagalvėlę (ortopedinis įtvaras), kartais gydoma specialiais įtvarais (sprąsčiais) ar gipso tvarsčiais. Sunkius atvejus tenka gydyti chirurginiu būdu.
Jeigu diagnozuota klubo displazija, ortopedai neskuba skirti Freiko pagalvėlės, bet pirmiausia pataria, kaip mama pati gali padėti mažyliui:

  • svarbu kūdikėlį vystyti taip, kad kojytės būtų kaip įmanoma labiau išskėstos, nes taip šlaunikaulio galvutė geriausiai įsistato į sąnarį, o jis pats vystosi;
  • sveika kūdikį nešioti atsuktą į save taip, kad kabotų išskėstomis kojytėmis. Kiekvienam, net ir visiškai sveikam kūdikiui, kai guli, patartina profilaktiškai po kojytėmis padėti pagalvėlę (po galvyte dėti nereikia), kad jos būtų šiek tiek pakeltos ir išskėstos kaip varliuko;
  • rekomenduojama daryti ir pratimą, kuris padeda vystytis klubo sąnariukams: paguldykite mažiuką ant nugaros, ištieskite jo kojytes, paskui sulenkite per kelius ir išskėskite į šonus. Pakartokite kelis kartus, tarsi mintumėte dviratuką.

 

Komplikacijos

Negydomi sąnariai nebūtinai turi išnirti. Pirmieji simptomai gali pasireikšti tik po 30 metų. Žmogus pirmą kartą gali pajusti skausmus kirkšnyje po didesnio fizinio krūvio, vėliau taps skausmingas kiekvienas žingsnis, sumažės sąnario judrumas. Išeitis yra – operacija ir dirbtinis klubo sąnarys, tačiau jį po kurio laiko taip pat teks keisti. Vokietijoje teigiama, jog geriausiu atveju dirbtinis klubo sąnarys išbūna 20 metų.

 

Patarimai ir profilaktika

Reikia kuo anksčiau diagnozuoti sutrikusio klubo sąnario formavimąsi ir pradėti gydyti. Tai turi labai didelę įtaką vaiko sveikatai. Ankstyva šios patologijos diagnostika ir gydymas naujagimystėje bei kūdikystėje gali gerokai sumažinti neįgalumą vyresniame amžiuje.

 

Kineziterapija, esant įgimtai klubo sąnario displazijai:

Pilnam normalios klubo judesių amplitudės ir jėgos atsistatymui reikalingi reguliarūs pratimai, kurie padės grįžti į kasdienę veiklą. Pratimus rekomenduojama atlikti 2–3 kartus per dieną po 20–30 minučių. Pratimų tikslas – pagerinti kraujo cirkuliaciją kojose, trombų profilaktikai, sustiprinti raumenų jėgą ir pagerinti klubo sąnario judesius.

Pradinė padėtis gulint ant nugaros, kojos tiesios truputį praskėstos.

  • pėdos judesiai. Lėtai lankstyti pėdą, keletą kartų per dieną po 5–10 min.;
  • sukti pėdas ratu į vieną ir į kitą pusę. Kartoti po 5 kartus į kiekvieną pusę 3–4 kartus per dieną.

Pratimai, kuriuos rekomenduojama kartoti po 10 kartų 3–4 kartus per dieną:

  • kojos lenkimas per kelį. Pakaitomis lenkti kojas per kelius, braukiant kulnu per kušetę. Nepasukti kojos į vidų;
  • sėdmenų įtempimas. Įtempti sėdmenų raumenis ir palaikyti bent 5 sekundes;
  • kojų atitraukimas. Atitraukti koją į šalį ir pritraukti atgal;
  • šlaunies keturgalvio raumens įtempimas. Spausti pakinkliais kušetę ir palaikyti 5–10 sekundžių. Pratimą kartoti 10 kartų 10 minučių periode, kol raumenys pavargs;
  • kelti dubenį aukštyn. Kartoti 5–10 kartų;
  • lenkti koją per klubą ir kelią. Pratimą kartoti po 10 kartų;
  • kelti tiesią koją į viršų. Pratimą kartoti po 5–10 kartų.

Pradinė padėtis gulint ant šono:

  • kelti tiesią koją į šoną. Kartoti 10 kartų;
  • lenkti koją per klubą ir kelią, tiesti atgal. Pratimą kartoti 10 kartų.

Pradinė padėtis gulint ant pilvo:

  • įtempti sėdmenys. Pradinė padėtis – pirštai užlenkti į save, keliai atkeliami, o dubuo spaudžiamas žemyn. Kartoti 5 kartus;
  • lenkti kojas per kelius. Kartoti pratimą 5–10 kartų;
  • kelti tiesią koją iš dubens. Kartoti 5–10 kartų.

Pradinė padėtis stovint tiesiai ir laikantis už stabilios atramos. Kartoti po 10 kartų 3–4 kartus per dieną:

  • kelio kėlimas stovint. Kelti koją, lenkiant per klubo ir kelio sąnarius, palaikyti 2–3 sekundes ir nuleisti. Nekelti aukščiau liemens lygio;
  • šlaunies atitraukimas stovint. Lėtai atitraukti tiesią koją į šoną (šlaunį, kelį ir pėdą laikyti tiesiai) ir grįžti į pradinę padėtį;
  • šlaunies tiesimas stovint. Lėtai kelti tiesią koją atgal, palaikyti 2–3 sekundes ir nuleisti.

 

Atsargumo priemonės, esant įgimtai klubo displazijai:

Gulint lovoje kojos turi būti atitrauktos, kelių sąnariai nukreipti aukštyn, kadangi atsiranda dislokacijos (išnirimo) rizika, kai:

  • šlaunis lenkiama daugiau kaip 70–90° kampu;
  • kai koja yra per daug pritraukiama prie priešingos kojos;
  • kelių sąnariai nukreipti į vidų (vidinė rotacija).

Taisyklingas sėdėjimas kėdėje. Kėdė turėtų būti aukštesnė, o liemuo atremtas į atlošą, kad lenkimas klubo sąnaryje nebūtų didesnis nei 70–90°, o kelių sąnariai nebūtų aukščiau nei klubo sąnarys.

 

Būtina vengti tam tikrų padėčių ir veiklų:

  • nesėdėti ant žemos kėdės, kai kelių sąnariai aukščiau klubų;
  • sėdint ant tinkamo aukščio kėdės, nesilenkti pirmyn;
  • gulint lovoje, nesukryžiuoti kojų;
  • gulint lovoje, nesukti šlaunies į vidų.