Akmenų terapija

Akmenys – patys seniausi mūsų pasaulio „gyventojai“. Daugelis mano, kad jie turi sielą ir geba kaupti kosmoso, Saulės ir Žemės energiją, o atsidūrę tikro meistro rankose, gydo fizinius ir dvasinius negalavimus. Masažas akmenimis yra pagrįstas termoterapija – kitaip tariant, karštų ir šaltų akmenų kaitaliojimu. Lygūs ir šiurkštūs, stambūs ir smulkesni, pašildyti ir vėsūs akmenys – tokios yra pagrindinės šio masažo priemonės. Masažas akmenimis, siejamas su indų ir šamanų kultūromis, išliko iki mūsų dienų, nes harmonizuoja teigiamos energijos tėkmę, atpalaiduoja raumenis, stimuliuoja imuninę sistemą, gerina kraujotaką, medžiagų apykaitą ir toksinų šalinimą. 

Masažas karštais akmenimis – tai klasikinės masažo terapijos atmaina, kuomet ant refleksogeninių zonų dėliojami įkaitinti akmenys. Masažo tikslas – akmenų šiluma ir masažinių judesių pagalba atpalaiduoti organizmą, išlaisvinti giliai žmogaus kūne susikaupusias įtampas. Masažo technika ypatinga tuo, kad karšti akmenys tampa masažuotojo rankų dalimi – palengvina masažuotojo darbą. 

Masažas karštais akmenimis atsirado beveik prieš 5000 metų Tolimuosiuose Rytuose. Jam naudojami vulkaniniai (bazaltiniai) akmenys, kurie susidarė veikiančių ugnikalnių šlaituose ir ilgainiui atvėso. Papildomai bazaltas neapdorojamas, nes nušlifuotas vandens ir vėjo, jis kaupia dalį gamtos energijos. Akmenų sudėtyje gausu mineralinių medžiagų, tokių, kaip magnis ir geležis. Šie akmenys ilgai išlaiko ir skleidžia nuolatinę bei raminamą (43–60 laipsnių) šilumą. 

Akmenų terapijai naudojami akmenų rinkiniai, susidedantys iš 30 arba 46 akmenų, skirtingų dydžių ir formų. Kiekvienas jų turi savo paskirtį, yra naudojamas konkrečiai kūno vietai masažuoti ar padėti ant jautraus taško. Paprastai šiltais akmenimis masažuojamos rankos, kojos, nugara, tačiau kai kurie specialistai akmenimis atlieka ir lengvą galvos masažą. 

Akmenys gali būti dedami ant nugaros, delnų ar įspraudžiami tarp kojų pirštų. Ant nugaros dedami karšti akmenys yra maždaug kiaušinio dydžio, tik plokšti. Akmenys neturi būti dedami ant nubrozdinimų, mėlynių, užkrėstos odos, nepagijusių žaizdų, auglių, išvaržų ir tų vietų, kur neseniai buvo lūžę kaulai. Kartais, ypač esant uždegimui, naudojami šalti marmuro akmenys. Akmenys dedami po nugara išilgai abipus stuburo linijos ant refleksogeninių zonų, todėl poveikis jaučiasi visose organizmo sistemose: mažojo dubens (tiek vyrams, tiek moterims), inkstų, virškinamojo trakto, širdies srities, kvėpavimo. Kuo ilgiau laikomi akmenys, tuo giliau į raumenis prasiskverbia šiluma (net iki 4 cm), aktyvinanti organizmo gyvybines funkcijas. Tose vietose, kur uždėti akmenys, padidėja kapiliarinis kraujospūdis, pagerinantis kraujotaką kraujo sąstovio zonose. Dėl stimuliacijos, detoksikacijos ir paspartėjusios mikrocirkuliacijos pagerėja ląstelių aprūpinimas deguonimi, 10–15 % pagreitėja medžiagų apykaita, todėl greičiau šalinami susikaupę šlakai. Karštų akmenų masažas veikia visas fiziologines ir psichines žmogaus funkcijas, palengvina lėtinius nugaros ir kaklo skausmus, detoksikuoja, giliai atpalaiduoja visą kūną, suteikia harmonijos ir ramybės būseną. Po masažo  dar  2–3 dienas lydi gera nuotaika, jėgų antplūdis, darbingumas ir vidinė ramybė.

Karštų akmenų poveikis organizmui:

• Teigiamai veikia širdies, kraujagyslių ir kvėpavimo sistemą.
• Gerina centrinę ir periferinę kraujotaką, limfos apytaką.
• Gerėja medžiagų apykaita, greičiau šalinami toksinai.
• Atstato odos tonusą, elastingumą ir vandens balansą.
• Stimuliuoja centrinės ir vegetatyvinės nervų sistemos veiklą.
• Lengvina raumenų skausmus, šalina raumenų nuovargį ir įtampą.
• Lengvina emocinį susijaudinimą. 

Karštų akmenų masažo indikacijos:

• Nuovargis.
• Fizinė ir emocinė įtampa.
• Šalčio pojūtis galūnėse.
• Nugaros skausmai.
• Sąnarių skausmai.
• Skausmai po traumų.
• Sutrikusi cirkuliacija.
• Osteoartritas ar artrito skausmai.
• Paūmėjusio radikulito simptomai.
• Toksinų kaupimasis organizme.
• Nemiga.
• Stresas.
• Depresija.
• Celiulitas.

Karštų akmenų masažo kontraindikacijos:

• Ūminės ligos pradžia, kai esti aukšta temperatūra.
• Ūmus uždegimas.
• Kraujavimas arba polinkis kraujuoti.
• Aukštas kraujo spaudimas.
• Užkrečiamosios odos ligos.
• Bėrimai, žaizdos.
• Pūlingi procesai (nepriklausomai nuo jų lokalizacijos).
• Neseniai atlikta operacija.
• Neseniai atlikta chemoterapija ar spindulinis gydymas.
• Padidėjusi kraujo krešulių rizika.
• Nėštumas.

Masažo karštais akmenimis pagalba dažnai sumažėja ne tik nugaros, kaklo skausmai, bet ir pagerėja sutrikusi kraujo cirkuliacija; padeda esant artritui, osteoporozei, stresui ir įtampai, depresijai. Masažo metu akmenys būna įkaitinti tiek, kad nenudegintų odos, o jų paviršius glotnus, todėl jaučiamas tik malonus lytėjimas ir šiluma. Nenustebkite, jei masažui pasibaigus masažuotojas nuims akmenis ir pradės masažuoti rankomis. Taip pat nepamirškite, jog prieš masažą būtina rinktis kuo lengviau virškinamą maistą. Į masažą atvykite 5 minutėmis anksčiau prieš procedūrą, tuomet dar spėsite pailsėti, nusiraminti ir pasiruošti masažui, informuokite masažuotoją, jei turite kokių nors sveikatos sutrikimų. Tai reikalinga tam, kad specialistas žinotų, ar jums galima atlikti masažą.

NAUDOTA LITERATŪRA:

1. J.Finkelšteinaitė, N.K. Valužienė, J. Damanskas. ,,Masažas". Leidykla ,, Avicena", 1995 m.
2. J. Jocienė, V. Bumblys, L. Anužienė, A. Kazlauskienė, A. Slepkovienė, A. Bumblienė. ,,Veido ir kūno priežiūros technologinių kompetencijų tobulinimo programos mokymo medžiaga", 2007 m.
3. http://www.sveikata.lt/straipsnis/masazas-gydomaisiais-akmenimis-666?cat...