Čiurnos raiščių trauma – dažniausiai įvykstanti trauma sporte. Čiurnos sąnarys – vienas universaliausių žmogaus kūne esančių sąnarių, kadangi jo paskirtis išlaikyti svorio centrą, palaikyti mobilumą bei užtikrinti stabilumą judant netolygiu reljefu. Čiurnos sąnaryje dažniausiai yra traumuojami raiščiai ir sausgyslės. 85 proc. visų čiurnos raiščių traumų įvyksta pėdą pastačius ant išorinės pėdos dalies. Tokiu būdu traumuojami išorinėje čiurnos dalyje esantys raiščiai. Didžiausią riziką patirti šią traumą turi aktyviai sportuojantys žmonės, o ypač žaidžiantys krepšinį, futbolą, rankinį ar tinklinį. Bloga reabilitacija po čiurnos raiščių traumos padidina tikimybę patirti pakartotinę traumą.

Anatomija

            Čiurnos sąnarys turi atlaikyti 1,5 karto didesnę apkrovą nei kūno svoris kiekvieno žingsnio metu, o bėgant ar šokinėjant šis skaičius gali padidėti iki 8 kartų. Čiurnos sąnario funkcija tiesiogiai priklauso nuo stabilumo, todėl šis sąnarys lyginant su kitais sąnariais turi būti gana stabilus.  Čiurnos sąnario kapsulę iš šonų sutvirtina išoriniai ir vidiniai čiurnos sąnario raiščiai. Trys vidinės pusės raiščiai yra sujungti į vieną ir yra vadinami deltiniu raiščiu. Jis prasideda nuo vidinės kulkšnies ir leisdamasis žemyn suskyla į priekinį, vidurinį ir užpakalinį pluoštus, atitinkamai prisitvirtinančius prie laivakaulinio, šokikaulinio ir kulnakaulinio pėdos kaulų. Išorinę sąnario pusę stabilizuoja trys atskiri šoniniai raiščiai: kulnakaulinis šeivikaulio bei priekinis ir užpakalinis šokikaulinis šeivikaulio raištis. Čiurnos sąnariui labai svarbi jungtis yra tarp blauzdikaulio ir šeivikaulio, kuri vadinama sindesmoze.

Traumos mechanizmas

            Čiurnos sąnario nikstelėjimas yra viena dažniausiai sutinkamų traumų, kurios metu patempiami šio sąnario raiščiai. Esant stipriam patempimui jie gali būti dalinai įplėšti arba visiškai nutraukti. Čiurnos raiščiai stipriai pažeidžiami vidinio ar išorinio sukimo judesio principu. Dažnai tokio pobūdžio trauma patiriama sporto ar kitos aktyvios veiklos metu, kur reikalingi greiti ir staigūs judesiai. Dažniausiai tai būna staigus krypties keitimas, nusileidimas po šuolio ar pėdos pastatymas ant kito objekto. Tokiu būdu yra viršijama  normali judesių amplitudė ir įvyksta raiščių patempimas arba pilnas plyšimas. Dažniau yra patempiami raiščiai, esantys išorinėje čiurnos dalyje nei vidinėje. Dažnai po tokių traumų žmonės pradeda per anksti sportuoti ir raiščiai nespėja tinkamai sugyti, o vėliau kaip komplikacija gali išsivystyti lėtinis čiurnos nestabilumas. Lentelėje pateikti raiščiai, kurie būna traumuojami tam tikrų judesių metu.

Čiurnos raiščių traumos rizikos veiksniai

            Pagrindinis rizikos veiksnys yra prieš tai buvusi trauma. Neretai po prieš tai buvusios traumos nėra pilnai atsistatoma ir dėl šios priežasties būna sumažėjusi raumenų jėga ir judesių amplitudė, sutrikusi propriocepcija ir sumažėjęs stabilumas. Rizikos veiksniai skirstomi į vidinius ir išorinius.

Vidiniai rizikos veiksniai:

1. lytis – moterys turi didesnę tikimybę patirti čiurnos traumą;
2. ūgis – aukšto ūgio žmonių svorio centras būna aukščiau, todėl patirti traumą yra lengviau;
3. dominuojanti koja – yra nustatyta, kad dominuojanti koja turi 2,4 karto didesnę tikimybę patirti čiurnos traumą;
4. pėda – suplokštėjęs pėdos skliautas padidina tikimybę patirti vidinės čiurnos dalies raiščių traumą.

Išoriniai rizikos veiksniai:

1. teipavimas ar įtvaro nešiojimas – po čiurnos raiščių patempimo, teipavimas ar įtvaro naudojimas, sumažina tikimybę patirti pakartotinę traumą;
2. sportinės avalynės tipas – avalynė su aukštesniu padu padidina tikimybę patirti čiurnos raiščių traumą;
3. sportinės veiklos intensyvumas – nuovargio fone įvyksta žymiai daugiau traumų.

Išorinių čiurnos raiščių plyšimas
• Priekinis šokikaulinis šeivikaulio raištis yra silpniausias ir jam tenka didžiausios apkrovos. Didžiąja dalimi išorinių raiščių traumos atvejų šis raištis būna pažeistas tik pats vienas.
• Kulnakaulinio šeivikaulio raiščio pažeidimo mechanizmas apima pėdos tiesimo ir supinacijos judesį.
• Užpakalinis šokikaulio raištis pažeidžiamas rečiausiai ir yra įvardijamas kaip stipriausias iš visų trijų išorinių raiščių.

Vidinių raiščių plyšimas

            Vien tik kurios nors deltinio raiščio struktūros plyšimas sutinkamas gana retai. Dažniausiai šie raiščiai plyšta esant kulkšnių lūžiams. Vidinių čiurnos raiščių traumos mechanizmas – pėdos eversija ir išorinė rotacija.

Čiurnos šoninių raiščių pažeidimo laipsniai:
I – dalinis priekinio šokikaulinio šeivikaulio raiščio plyšimas, kulnakaulinis šeivikaulio raištis nepažeistas;
II – pilnas priekinio šokikaulinio šeivikaulio raiščio plyšimas, dalinis kulnakaulinio šeivikaulio raiščio plyšimas;
III – pilnas abiejų raiščių plyšimas.

Simptomai
            Plyšus čiurnos raiščiams jaučiamas staigus, stiprus skausmas sąnario srityje, atsiranda mėlynės, kraujosruvos, čiurna ištinsta, skausminga čiuopiant, pažeistos pusės neįmanoma priminti. Galūnei laisvai kybant ore, matoma nenatūrali pėdos padėtis – ji stipriai nukrypusi.

Gydymas

            Pirmomis dienomis po čiurnos raiščių traumos pagrindinis reabilitacijos tikslas yra tinimo ir uždegimo mažinimas, pažeistų audinių apsaugojimas nuo pakartotinės traumos. Praėjus 2-5 dienoms ir sumažėjus tinimui bei uždegimui, apgijus pažeistiems audiniams turėtų būti pradedami atlikti amplitudės ir jėgos didinimo pratimai. Šiuo etapu labai svarbu atgauti pilną pėdos tiesimo amplitudę, stiprinti blauzdos ir šeivinius raumenis. Svarbu atkreipti dėmesį, kad traumos metu pažeidžiami receptoriai, esantys raiščiuose, todėl sutrinka neuroraumeninė kontrolė, propriocepcija bei pusiausvyra. Paskutiniu reabilitacijos laikotarpiu yra atliekami pliometriniai, vikrumo pratimai.
Esant didesniam čiurnos sąnario raiščių plyšimui atliekama chirurginė raiščių rekonstrukcija, po kurios čiurnos sąnarys yra 3 savaitėms imobilizuojamas, draudžiama priminti koją, todėl judėjimui reikalingos pagalbinės priemonės – ramentai, vaikštynės.

            Praėjus maždaug 5 savaitėms po traumos pradedama reabilitacija, kurios metu didinama pasyvaus ir aktyvaus judesio amplitudė, raumenų jėga ir sugrąžinama sąnario funkcija. Papildomam sąnario palaikymui bei kraujotakos ir limfos nutekėjimo aktyvinimui yra taikomas teipavimas, kompresinės kojinės, vonelės kojoms. Plačiai taikoma fizioterapija: magneto terapija – tinimo mažinimui, kraujotakos gerinimui, ultragarso terapija – minkštųjų audinių gijimo gerinimui, fototerapija – pooperacinių randų mažinimui, kraujotakos gerinimui, elektroterapija – raumenų stimuliacija nusilpusios kojos raumenims stiprinti.