Skoliozė

Skoliozė yra stuburo iškrypimas į šoną. Skoliozė gali pasireikšti krūtininėje, juosmeninėje arba krūtinės, juosmens arba stuburo dalyse. Žmogaus stuburas turi 3 fiziologinius linkius: juosmens lordozę, krūtinės kifozę ir kaklo lordozę. Skoliozės atveju visi stuburo segmentai pasislenka vienas kito atžvilgiu sagitalioje plokštumoje (kifozė, lordozė), frontalioje plokštumoje (C formos, S formos skoliozė) rotuoja aplink išilginę ašį horizontalioje plokštumoje. Todėl skoliozės korekcija atliekama visose trijose plokštumose. Jeigu skoliozė yra krūtinės dalyje, galimybė, kad turėsite kvėpavimo problemų, padidėja. Esant tipinei skoliozei, žmogaus stuburas dažniausiai būna „S" arba „C" formos. Įprastai skoliozė yra skirstoma į įgimtą skoliozę (sukeltą slankstelių anomalijų gimimo metu) ir idiopatinę skoliozę (kuomet atsiranda vaikystėje ir paauglystėje arba dėl šalutinių priežasių (paralyžius, stuburo raumenų atrofija, fizinė trauma)).

Skoliozės tipai:

• dextroscoliosis – skoliozė su išlinkimu į dešinę pusę, kai kūno vingis į kair;.
• levoscoliosis – skoliozė su išlinkimu į kairę pusę, kai kūno vingis į dešinę;
• rotoscoliosis – skoliozė, kurios slankstelių pasisukimas yra trimatis ir ypač ryškus.

Skoliozė turi keturias stadijas:

• pirminė, kai stuburas iškrypęs 5–10 laipsnių;
• stuburas nuo normos nukrypęs 11–30 laipsnių;
• iškrypimas 31–60 laipsnių kampu;
• aukščiausia stadija, kai iškrypimas daugiau nei 61 laipsnis.

Skoliozės priežastys:

• skoliozė dažnai yra pastebima pacientėms moterims bei pacientams, kurie serga celebriniu paralyžiumi arba spina bifida;
• anomalijos, tokios, kaip stuburo kanalo prisirišimas, taip pat gali sukelti skoliozę;
• slankstelių deformacija gimimo metu taip pat gali sukelti skoliozę;
• gali atsitikti ir taip, kad vaikystėje patirta trauma vėliau sukels skoliozę.

Keturis iš penkių atvejų skoliozė yra idiopatinė, tai reiškia, kad priežastis nežinoma. Idiopatinė skoliozė dažnai pasitaiko iš kartos į kartą, tačiau 1997 metais buvo nustatyta, kad skoliozė ir genai nėra susiję. Idiopatinė skoliozė pasireiškia ir vaikams, kurie neturėjo jokių su kaulais ar sąnariais susijusių problemų. Skoliozė neatsiranda dėl prastos laikysenos, dietos ar netaisyklingo sunkių daiktų nešiojimo per vieną petį. Idiopatinė skoliozė yra klasifikuojama pagal amžių:

1. infantile. Iškrypimas atsiranda iki 3 metų amžiaus. Šis tipas rečiau pasitaiko JAV ir dažniau Europoje;
2. juvenile. Iškrypimas atsiranda tarp 3–10 metų;
3. adolescent. Šis iškrypimas atsiranda tarp 10–13 metų, prieš pradedant bręsti;
4. adult. Šis iškrypimas prasideda subrendus fiziškai.

Kitų trijų tipų skoliozės priežastys yra žinomos:

• įgimta skoliozė atsiranda dėl įgimtos kaulų deformacijos ar kitų organų defekto;
• neuroraumeninė skoliozė atsiranda dėl per laisvos raumenų kaulų, laikančių stuburą, kontrolės. Dažniausios šio tipo skoliozės priežastys yra cerebrinis paralyžius ir raumenų distrofija;
• degeneracinė skoliozė gali būti sukelta diskų, kurie skiria slankstelius, degeneracijos arba sąnarių artrito.

Skoliozė sukelia torso asimetriją žiūrint iš priekio į galą. Tuomet aiškiai matosi, kad vienas petys yra auksčiau negu kitas. Vaikui augant, iškrypimas didėja. Skoliozė, kuri prasideda anksčiau, progresuoja labiau.
 

Skoliozės požymiai:

• klubo, krūtinės ląstos, pečių asimetrija;
• stuburo iškrypimas;
• vienas petys yra aukščiau negu kitas;
• riboti krūtinės judesiai;
• sunkus kvėpavimas;
• nesimetriška moters krūtinė;
• nevienodas atstumas tarp rankų ir kūno;
• tam tikrais atvejais susilpnėjusi nervų veikla;
• skirtingas pečių aukštis;
• kiti skoliozės simptomai.

Diagnozė

Skoliozės diagnozę nustato ortopedas. Yra surenkama informacija apie pacientą, taip pat užduodami klausimai apie kitus šeimos narius, turinčius skoliozę. Laikysenos ir stuburo deformacijos nustatomos, taikant somatoskopijos (apžiūros) ir rentgeno nuotraukas. Apžiūros metu nugaros patikrinimas yra atliekamas iš nugaros, šono, pacientui stovint, lenkiantis ir gulantis, ir apima abu vizualinius aspektus ir skoliometrą.

Apžiūra iš nugaros. Įvertinama galvos, kaklo padėtis, pečių lygis, abiejų menčių kampų aukštis, jų nutolimas nuo stuburo vidurinės linijos, keterinių ataugų padėtis, jų nukrypimas nuo vidurinės stuburo linijos, dubens padėtis, sėdmeninių raukšlių asimetriškumas, nugaros raumenų būklė (jų išsivystymas, simetriškumas), kojų forma.

Apžiūrint iš šono, nustatoma galvos, pečių bei rankų padėtis, krūtinės ląstos ir pilvo forma, įvertinama laikysena, liemens ir nugaros padėtis, pilvo būklė, stuburo linkiai. Jeigu aptinkamas iškrypimas, yra daroma viena arba daugiau rentgeno nuotraukų, siekiant tiksliai nustatyti iškrypimų dydžius. Rentgenas parodo dubens kaulų ir klubų asimetriją, lokalizaciją, iškrypimo laipsnius ir plotus. Kreivė yra brėžiama pagal tai, kur iškrypimas prasideda ir baigiasi, į kurią pusę išsilenkęs ir Cobb kampas. Cobb kampai parodo linijų projekcijas. Gydant skoliozę, kampai yra nuolatos matuojami ir stebimas pokytis. Taip pat kartais yra naudojamas magnetinis rezonansas (MRI), kad tiksliau būtų galima matyti stuburo kanalą bei nervines šakneles, jeigu yra tikimasi neurologinių problemų.

Gydymas

Skoliozės gydymas priklauso nuo iškrypimo dydžio bei skausmo ir ji gydoma kompleksiškai. Daugiausiai taikoma aktyvioji ir pasyvioji korekcijos. Aktyvioji korekcija: koreguojantys pratimai, plaukimas. Pasyvioji korekcija: ortopedinės priemonės, korsetai, koreguojamosios padėtys, operacinis gydymas. Pagrindiniai uždaviniai, taikant aktyvųjį korekcijos kursą: griaučių raumenų stiprinimas, ypač lavinant pečių lanko, nugaros ir pilvo raumenis, funkcinio krūtinės ląstos pajėgumo didinimas, taisyklingos laikysenos formavimas, visaverčio kvėpavimo mokymas, iškrypimo stabilizavimas. Iškrypimai, mažesni negu 20 laipsnių, dažniausiai nėra gydomi, išskyrus vaikus, kurie yra vis dar augantys. Vaikams, kurių iškrypimo kampas yra 20–30 laipsnių, ir suaugusiems, kurių iškrypimas 40 laipsnių ar net šiek tiek daugiau, nors ir nejaučiama skausmo, tačiau jau yra reikalingas stebėjimas. Vaikams arba paaugliams, kurių iškrypimas yra 30 laipsnių ir kurie dar bent metus augs, gali būti reikalinga stuburo konstrukcija.

Sergant idiopatine skolioze operacija dažniausiai yra rekomenduojama, jei:

• iškrypimas progresavo, nepaisant konstrukcijos;
• iškrypimas yra didesnis negu 40–50 laipsnių, paaugliams dar nesibaigus augimo periodui;
• suaugusio žmogaus iškrypimas yra didesnis negu 50 laipsnių ir didėja;
• žmogus nuolatos jaučią stiprų skausmą.

Lietuvoje apie skoliozės profilaktiką tik labai daug kalbama, o realiai jos nėra. Populiariausi yra du būdai, kaip stipinti nugaros tiesiamuosius raumenis – plaukimas ir mankšta. Rekomenduojamos dar kitos sporto šakos: sportinė gimnastika, fitnesas, joga. Iš tiesų, aktyviai judantys, bet kokiu sportu užsiimantys žmonės, turi tvirtesnius kūno raumenis ir stuburo iškrypimais serga rečiau. Mankštą rekomenduojama daryti ne mažiau kaip 10–15 minučių kasdien, nes suteikiamas efektas būna tik tai dienai. Plaukimas rekomenduojamas ne mažiau kaip du kartus per savaitę. Siūlome Jums gydomosios mankštos kompleksą skoliozės stabdymui, tačiau norime perspėti, kad tinkamą ir kokybišką gydomąją mankštą pagal jūsų problemą gali parinkti kineziterapeutas, pirmiau Jus įvertinęs.