Masažo įtaka asmenims, sergantiems cukriniu diabetu

Cukrinis diabetas

Cukrinis diabetas aprašytas ir buvo žinomas jau prieš keletą tūkstančių metų kinų, japonų, indų bei egiptiečių raštuose. Jau tuomet buvo žinoma, kad sergančiųjų šlapimas yra saldus. Tais laikais cukrinis diabetas buvo labai sunki liga. Ligoniai greitai mirdavo. Prabėgo itin daug laiko, kol įvairių šalių mokslininkų darbų dėka buvo rasti efektyvūs cukrinio diabeto gydymo būdai [13].

Diabetas iš graikų kalbos reiškia sifoną. Medicinoje tuo žodžiu apibūdinama situacija, kuomet žmogus pašalina per didelį kiekį šlapimo – didesnį negu paprastai, taip vadinamą polyuria. Poly – graikiškai reiškia daug, ouran – šlapimas, urine. Dėl to padidėja troškulys, taip vadinamas polydipsia (poly – daug, o dipsia – troškulys). Kartais padidėja apetitas, vadinamas polyphagia (poly – daug, phagein – valgyti) [14].

Remiantis PSO (Pasaulinės Sveikatos Organizacijos) rekomendacijomis, cukrinis diabetas apibūdinamas kaip multietiologinis metabolinis sutrikimas, kuriam būdinga lėtinė hiperglikemija su angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitos sutrikimu, atsirandančiu dėl insulino sekrecijos, jo veikimo sutrikimo arba dėl abiejų priežasčių [15].

Cukrinis diabetas – viena aktualiausių dabartinės medicinos problemų. Tai lėtinė, progresuojanti, kol kas neišgydoma, tačiau kontroliuojama liga, sukelianti įvairių komplikacijų, kurių gydymas brangus. Cukrinio diabeto sukeltos komplikacijos: minėtas aklumas, inkstų pažeidimas, diabetinės neuropatijos bei kraujagyslių ligos sąlygoja dideles medicinines, socialines ir ekonomines problemas [10]. Cukrinio diabeto komplikacijos, kurios dažniausiai išsivysto dėl prastos cukrinio diabeto kontrolės, didina nedarbingumo lygį ir sąlygoja ankstyvą mirtį.

Kadangi cukrinio diabeto komplikacijos didina nedarbingumo lygį bei neįgaliųjų skaičių, todėl nukenčia ir sergančiojo nepriklausomumo laipsnis. Taip pat dėl cukrinio diabeto komplikacijų žmogus gali susidurti su tokiomis problemomis: didėjanti priklausomybė nuo kitų asmenų, seksualinės problemos, vaidmens šeimoje pakitimas, didėjanti finansinė našta, pajamų praradimas [6].

Blogiausia, kad ši liga yra „tyli“ – žmogus nejaučia jokių ypatingų ligos simptomų, todėl cukrinis diabetas dažniausiai nustatomas jau išsivysčius ligos komplikacijoms. Taigi ypatingai svarbu laiku diagnozuoti cukrinį diabetą.

Cukrinio diabeto plitimas pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, įgyja vis didesnį pagreitį. Visas pasaulis susidūrė su šios ligos pandemija, kuri susijusi su populiacijos senėjimu, netinkamais mitybos įpročiais, mažu fiziniu aktyvumu bei nutukimu.

Cukrinio diabeto įtakotas pastovus skausmo jautimas ar nepakankamas jo numalšinimas reikšmingai trikdo kasdieninį pacientų gyvenimą, todėl gali atsirasti nuotaikos ir miego sutrikimai. Cukrinio diabeto komplikacijos turi įtakos sergančių fizinei bei psichinei sveikatai ir socialinei adaptacijai [7].

Yra 2 tipų cukrinis diabetas:

I tipas – kai organizmas per mažai gamina arba visai negamina insulino.

II tipas – kai organizmas insuliną gamina, bet negali jo panaudoti [5].

Pirmo tipo cukrinis diabetas

Cukrinio diabeto priežastis – insulino išsiskyrimo arba jo veikimo sutrikimas. Kai stinga insulino, organizmas nepasisavina angliavandenių, sutrinka riebalų ir baltymų apykaita. Susirgus pirmo tipo cukriniu diabetu, pažeidžiamos atsakingos už insulino gamybą ir išsiskyrimą Langerhanso salelių beta ląstelės, todėl ligonis tampa priklausomas nuo gydymo egzogeniniu insulinu. Tyrimais nustatyta, kad dažniausia 1 tipo cukrinio diabeto priežastis yra autoimuniniai faktoriai, kurie lemia beta ląstelių destrukciją ir visišką sekrecinės funkcijos išnykimą. 1 tipo cukrinis diabetas prasideda anksčiau negu išryškėja jo klinikiniai simptomai [16].

1 tipui būdingas genetinis polinkis, yra žinomi 1 tipo cukrinį diabetą skatinantys ir apsauginiai HLA (angl. human leukocite antigen) haplotipai. 1 tipo cukrinis diabetas susijęs su autoimuninėmis ligomis: celiakija, Adisono liga, skydliaukės patologija, autoimuniniu endokrininiu sindromu.

1 tipo cukriniu diabetu serga liekni, jauni žmonės, dažniausiai iki 40 metų [3]. Apie 10 proc. cukriniu diabetu sergančių žmonių yra 1 tipo. 1 tipo cukrinio diabeto požymiai paprastai išryškėja labai greitai. Tai yra:

– dažniau juntamas alkis;

– padažnėjęs troškulys;

– padažnėjęs noras šlapintis;

– staigus svorio kritimas;

– jaučiamas nuovargis.

Manoma, kad šios ligos priežastys yra:

– paveldėjimas;

– stresas – fizinis ar psichinis sukrėtimas;

– virusai, pakenkę kasai;

– autoimuninė disfunkcija – organizmo apsaugos sistema gali atakuoti insulino gamybą beta ląstelėse kaip klaidą.

Normali gliukozės koncentracija kraujyje: suaugusių 3,33 – 5,55 mmol/l [5].

Antro tipo cukrinis diabetas

2 tipo cukrinio diabeto patogenezės principas yra neadekvatus beta ląstelių atsakas į padidėjusį rezistentiškumą insulinui, paprastai atsiradęs vyresniame amžiuje, sumažėjus fiziniam aktyvumui ir didėjant svoriui [12]. Tik diagnozavus cukrinis diabetas gydomas dieta ir gyvenimo būdo korekcija, tačiau ligai progresuojant gali tapti reikalingas medikamentinis gydymas ir insulinas. Ilgainiui 2 tipo cukrinis diabetas gali sukelti kraujagyslių pažeidimą bei kardiovaskulines ligas, inkstų nepakankamumą, aklumą, trofines opas ir kitas komplikacijas.

2 tipo cukrinio diabetu serga dažniausiai tik turintys antsvorį vyresni kaip 40 metų žmonės, kurie ištveria ilgesni laiką nesileisdami insulino, o laikosi dietos [3]. 2 tipo cukrinis diabetas yra labiausiai paplitęs. Juo sergantys žmonės sudaro beveik 90 proc. visų sergančiųjų diabetu.

2 tipo cukrinio diabeto požymiai paprastai išryškėja per ilgą laiką. Tai yra:

– padidėjęs alkis;

– dažniau juntamas troškulys;

– padažnėjęs šlapinimasis;

– pablogėjęs regėjimas;

– jaučiamas nuovargis;

– kojų ir rankų stirimas, perštėjimas;

– dažnos infekcijos;

– lėtas žaizdų ir opų gijimas;

– impotencija (seksualinės problemos).

Nors šie simptomai būdingi sergantiesiems 2 tipo cukriniu diabetu, bet jie ne visada ryškūs. Daugeliui ligonių šie požymiai beveik arba visai nejuntami. Daugelis priežasčių, dėl kurių galima susirgti 2 tipo cukriniu diabetu, gali būti panašios į 1 tipo priežastis (pvz., paveldėjimas, stresas). Tačiau yra keletas skirtumų. 2 tipo cukriniu diabetu dažniausiai serga žmonės, kurie:

– yra vyresni kaip 40 metų;

– nutukę;

– nesilaiko tinkamo mitybos režimo;

– sirgo cukriniu diabetu nėštumo metu;

– turėjo šeimoje šių ligonių [5].

Cukrinio diabeto sergamumas Lietuvoje

Baltijos regione nustatytas platus pirminio sergamumo diapazonas. Didžiausias sergamumas yra Suomijoje. Lyginant su Lietuva ir jos kaimynėmis (Latvija ir Lenkija), jis didesnis net penkis kartus. Vienas mažiausių sergamumo rodiklių yra Lenkijoje. Manoma, kad 1 tipo cukriniu diabetu sergamumas didėja tolstant geografinei platumai nuo ekvatoriaus.

Pirmieji angliavandenių apykaitos sutrikimų epidemiologiniai duomenys Lietuvoje buvo paskelbti 1972 – 1974 m., atliekant Kauno – Roterdamo intervencijos tyrimą. Nustatyta, kad net 19,5 proc. 45 – 60 metų kauniečių buvo rizika susirgti cukriniu diabetu. 1979 – 1983 m. tuometinio TSRS Eksperimentinės endokrinologijos ir hormonų chemijos instituto Kauno filialo Cukrinio diabeto laboratorijos darbuotojai ištyrė 15 tūkst. sąlyginai sveikų žmonių. Buvo tirti Kauno, Prienų, Birštono, Šilutės, Jonavos, Panevėžio ir Šiaulių įmonių dirbantieji. Nustatyta, kad 3,24 proc. iš jų serga cukriniu diabetu. Ligos paplitimas daugiau nei keturis kartus viršijo tuometinį jos dispanserinės apskaitos rodiklį. Ištyrus 2193 penkių Lietuvos rajonų (Kupiškio, Kaišiadorių, Kretingos, Joniškio, Varėnos) gyventojus ir 1472 Kauno miesto gyventojus nuo 25 iki 64 metų, rastas cukrinio diabeto paplitimas apie 2 proc. (tarp vyrų – 1,7 proc. ir tarp moterų – 2,5 proc.), o gliukozės toleravimo sutrikimų – 5,2 proc. (tarp vyrų – 4,2 proc. ir tarp moterų – 6 proc.). Įvertinus tyrimų duomenis, galima manyti, kad 1991 m. cukriniu diabetu galėjo sirgti nuo 39 iki 59 tūkst. 20 – 69 metų Lietuvos gyventojų.

Antro tipo cukrinio diabeto sergamumas Lietuvoje

Lietuvos sveikatos programoje teigiama, kad matematinės hipotezės būdu galima prognozuoti, kad sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu skaičius galėtų siekti 52 tūkst., nors iki 2010 metų užregistruota tik 31 tūkst. ligonių.

Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto duomenimis, 1998 metais Lietuvoje 35 – 64 metų grupėje cukriniu diabetu sirgo 3,76 proc. vyrų ir 4,56 proc. moterų [9]. Lietuvoje 1995 m. cukrinio diabeto paplitimas buvo 4,2 proc., 2000 metais – 4,3 proc., o 2025 metais prognozuojama, kad šia liga sirgs 4,9 proc. visos Lietuvos populiacijos [4]. Pagal apskaičiavimus, 1995 metais cukriniu diabetu sirgo 94,9 tūkstančiai žmonių arba 2,54 proc. Lietuvos populiacijos. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, 2008 metais Lietuvoje užregistruoti 79100 žmonės, sergantys 2 tipo cukriniu diabetu [1].

Ankstesnių epidemiologinių tyrimų duomenimis, Lietuvoje 2 tipo cukriniu diabetu serga daugiau miesto (2,31 proc.) negu kaimo (1,98 proc.) gyventojų [11]. Kauno mieste cukriniu diabetu serga 3,76 proc. vidutinio amžiaus (35 – 64 m.) vyrų ir 4,56 proc. to paties amžiaus moterų [8].

Lietuvoje sergančiųjų cukriniu diabetu žmonių skaičius nuolat auga [9]. Tai siejama su vakarietiško gyvenimo stiliaus plitimu, urbanizacija, populiacijos ir jos amžiaus didėjimu, netinkamais žmonių mitybos įpročiais, mažu fiziniu aktyvumu, galiausiai – nutukimu [8].

Nustatyta, jog dažniausias 2 tipo cukrinio diabeto diagnozės nustatymo metų laikas yra pavasaris – 32,7 proc., o mažiausias – vasarą – 17,5 proc. [8].

Kasmet nustatoma 70 – 80 naujų cukrinio diabeto atvejų, iš kurių beveik 50 proc. su lėtinėmis komplikacijomis. Kasmet dėl cukrinio diabeto komplikacijų miršta virš 20 žmonių. Beveik du trečdaliai sergančiųjų yra neįgalūs dėl diabeto sukeltų sveikatos sutrikimų.

Masažas

Masažas – tai speciali, dozuota mechaninių ir refleksinių poveikių kūno paviršiui visuma. Jis gali būti atliekamas žmogaus rankomis, tam tikrais aparatais tiesiogiai arba per oro, vandens terpes.

Masažo poveikis organizmui yra sudėtingas fiziologinis procesas. Jį būtų gali skirstyti į bendrąjį poveikį visam organizmui ir atskiroms jo sistemoms.

Bendrasis masažo poveikis apima abipusius neurorefleksinius, neurohumoralinius ir neuroendokrininius ryšius. Pirminė grandis šioje sistemoje yra odos mechanoreceptoriai, transformuojantys mechaninio dirginimo energiją į nervinius impulsus, sklindančius į centrinę

nervų sistemą. Pastaroji formuoja atsakomąsias reakcijas, koordinuoja, reguliuoja įvairias funkcijas, atstato sutrikusius ryšius tarp galvos smegenų žievės ir žemiau esančių nervinių centrų, naikina arba sumažina parabiozę, stimuliuoja regeneracinius procesus [2].

Masažas veikia kraujo ir limfos sistemas, pagreitindamas tiek kraujo, tiek limfos tekėjimą. Be to, žmogaus kūno paviršiuje yra daugybė kapiliarų, kurių spindis gali keistis, siaurėti, užsidaryti arba padidėti iki trijų kartų. Masažas sužadina kapiliarų išsiplėtimą, atveria rezervinius kapiliarus. Tai pagerina ne tik masažuojamosios vietos aprūpinimą krauju, bet refleksiškai veikia nutolusias nuo jos sritis. Masažas turi tiesioginį ir refleksinį poveikį bendrai ir vietinei kraujo apykaitai. Jis pagerina kraujo pritekėjimą arterijoms ir palengvina jo nutekėjimą venomis. Masažo įtakoje kraujyje laikinai padidėja hemoglobino ir forminių elementų. Buvo nustatyta, kad maigant viso kūno raumenis minutinis širdies tūris padidėja 24,2 proc., o maksimalus deguonies sunaudojimas – 33 proc. Masažuojant pilvą ligoniams krinta sistolinis kraujospūdis. Dar ryškesnis kraujospūdžio kritimas būna masažuojant apykaklės sritį ir galvą. Visų šių sričių masažas daromas ligoniams su padidintu kraujospūdžiu.

Dėl masažo refleksiškai kinta kvėpavimas. Jis gali tapti gilesnis, ramesnis, lėtesnis. Masažo dėka padidėja šlapimo išsiskyrimas, kuris gali trukti dar visą parą po bendrojo masažo procedūros. Dėl masažo metu padidėjusios audinių temperatūros pagreitėja visos cheminės reakcijos, suaktyvėja metaboliniai procesai, pagreitėja audinių oksidacija, difuzija, medžiagų apykaita audiniuose [2].

Masažo tikslas:

1) pagerinti kraujo ir limfos apytaką audiniuose ir visame organizme;

2) sumažinti riebalinių audinių sluoksnį atskirose kūno dalyse;

3) bendras organizmo tonuso pakėlimas;

4) oksidacinių procesų sustiprinimas;

5) dujų apytakos plaučiuose ir audiniuose skatinimas;

6) širdies darbo palengvinimas;

7) stazių reiškinių likvidavimas.

Masažas sergantiems cukriniu diabetu

1) Sumažina cukraus kiekį kraujyje;

2) aktyvuoja insulino kasos aparato veiklą, insulino poveikį;

3) pagerina insulino kasos aparato funkcijas;

4) stiprina įvedamo insulino veiklą;

5) stimuliuoja glikogeno gamybos funkcijas kepenyse;

6) skatina cukraus pasisavinimą raumenyse;

7) didina darbingumą.

Masažas žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, teikia daug naudos. Dauguma iš jų yra panašūs į bendrą masažo naudą, tačiau yra keli privalumai, kurie yra ypač svarbūs sergantiems cukriniu diabetu. Tai yra:

1) atsipalaidavimas – žmogus, sergantis cukriniu diabetu, nuolat gyvena streso būklėje. Jis nuolat turi rūpintis fiziniu aktyvumu, mityba, gliukozės kiekiu kraujyje, vartojamais vaistais ir dar daugybe dalykų, supančių šią ligą. Masažas gali suteikti labai reikalingą poilsį ir atsipalaidavimą raumenims. Tinkamai taikomas masažas gali turėti didelį poveikį mažinant cukraus kiekį kraujyje ir pagerinant sveikatą.

2. Apytaka – masažas pagreitina kraujo ir limfos apytaką, pagerina deguonies ir maisto medžiagų pasisavinimą. Gerėja kraujotaka, o tai leidžia efektyviau įsisavinti insuliną. Plaštakų ir pėdų masažas gali būti itin naudingas.

3. Audinių lankstumas – masažas padeda didinti audinių lankstumą ir elastingumą.

Žmogus, sergantis cukriniu diabetu, visų pirma turėtų pasitarti su gydytoju ir nutarti, ar jam gali būti atliekamos masažo procedūros. Kadangi masažas gali sumažinti cukraus kiekį kraujyje, tiek pacientas, tiek masažuotojas turėtų stebėti bet kokius staigius pokyčius masažo metu ar po jo.

Literatūra

1. Amos, A.F., McCarty D.J., Zimmet P. The rising global burden of diabetes and its complications: estimates and projections to the year 2010. Diabet Med, 1997. 14 Suppl 5: p. S1-85.
2. Finkelsteinaitė J., Valužienė N.K., Damanskas J. Masažas 2008.
3. Jörgens V., Grüsser M., Berger M., Mano knyga apie cukrinį diabetą. Vilnius. Viltis 2000.
4. King, H., Aubert R.E., Herman W. H. Global burden of diabetes, 1995-2025: prevalence, numerical estimates, and projections. Diabetes Care, 1998. 21(9): p. 1414-31.
5. Lietuvos diabeto asociacija, Kaip gyventi sergančiajam diabetu. Vilnius. 1997.
6. Mikaliūkštienė A., Juozulynas A., Kalibatienė D. Susirgimo trukmės ir socialinių veiksnių įtaka sergančiųjų antro tipo cukriniu diabetu gyvenimo kokybei. Medicinos teorija ir praktika 2008. p.58- 66.
7. Mikaliūkštienė A., .Juozulynas A., Visockienė Ž. et al. Ligos trukmės, komplikacijų ir gydymo įtaka psichoemocinei būsenai, sergantiems antro tipo cukriniu diabetu. Medicinos teorija ir praktika, 2008 p.51-57.
8. Norkus A., Domarkienė S., Šulcaitė R. et al. Angliavandenių apykaitos sutrikimų paplitimas vidutinio amžiaus Kauno miesto gyventojams. Lietuvos endokrinologija 2002; 10 (1,2): 60-65.
9. Norkus A., Šulcaitė R., Jurgevičienė N. et al. Nuo insulino nepriklausomas (II tipo) cukrinis diabetas: bendro sergamumo ir komplikacijų dažnio aspektai.
10. Norkus A., Ostrauskas R., Šulcaitė R. Laiku diagnozuotas cukrinis diabetas taupo jo priežiūrai skirtas lėšas//Gydymo menas 2005 Nr.10.
11. Ostrauskas R., Radišauskas R. Prevalence of diabetes mellitus and impaired glucose tolerance in Lithuanian adult populiation. Lietuvos diabetologija ’95.-K., 1995; 100.
12. Stumvoll, M., Goldstein B.J., van Haeften T.W. Type 2 diabetes: pathogenesis and treatment. Lancet, 2008. 371(9631): p. 2153-6.
13. Šimkus, A. Cukrinis diabetas. Kaunas: Kauno medicinos institutas. 1971.
14. Viliūnas, A. Patarimai apie sveikatą ir ligas. 1995.
15. Vingras A., Kiseliūnienė R. Medicinos teorija ir praktika 2004 p.325-329.
16. Vingras A., Kiseliūnienė R. Vaikų 1 tipo cukrinis diabetas. 2004.