Mononeuropatijos ir reabilitacija Šiaulių reabilitacijos centre

Mononeuropatijos skirstomos į apatinių ir viršutinių galūnių:

Apatinių galūnių mononeuropatijos:

• Sėdimojo nervo pažeidimas,
• Šlaunies nervo neuropatija,
• Šeivinio nervo pažeidimas,
• Čiurnos tunelinis sindromas,
• Pado nervų pažeidimas.

Viršutinių galūnių mononeuropatijos:

• Vidurinio nervo pažeidimas,
• Alkūninio nervo pažeidimas,
• Stipininio nervo pažeidimas.

Sėdimojo nervo pažeidimas​

Pirmus ligos simptomus nėra sunku pastebėti – dažniausiai tai sėdmenų skausmas, kylantis dėl patologinių procesų (sužeidimai, ligos, jų komplikacijos), kurių metu prispaudžiamas, pažeidžiamas ar kitaip fiziškai sužalojamas sėdimasis nervas. Kartais sėdmenų nervo uždegimas gali kilti dėl pernelyg sunkaus fizinio darbo ar treniruotės sporto salėje.

Klinika

Skausmas, pasireiškiantis sėdmenų srityje, užpakalinėje šlaunies dalyje, blauzdoje. Skausmo intensyvumas ir pobūdis priklauso nuo uždegimo atsiradimo priežasties. Skausmas gali būti intensyvus, aštrus, nuolatinis, varginantis, tačiau kai kartais liga vystosi palengva ir pasireiškia epizodiškai.

Neretai pasireiškia ir kiti simptomai: galūnių jautrumo sumažėjimas, aptirpimo pojūtis bei raumenų tonuso sumažėjimas. Pastebima, jog esant sėdimojo nervo uždegimui gali sutrikti žmogaus kūno gebėjimas reguliuoti temperatūrą t.y. tokiems pacientams šąla kojos. Skausmo priepuoliai paaštrėja ilgai leidžiant laiką stovimoje pozicijoje arba ilgai vaikštant, taip pat sėdint ant kieto paviršiaus.

Diagnostika

Vienas veiksmingiausių ir patikimiausių metodų – magnetinio rezonanso tyrimas (MRT). Tai modernus, visiškai neskausmingas ir greitas būdas nustatyti sėdmens nervo uždegimo priežastį.

Gydymas

Uždegimas mažinamas nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, nesant kontraindikacijų – gliukokortikoidais.

Reabilitacija

• Kineziterapija – gydymas judesiu, pratimai su terapiniais kamuoliais, tempimo pratimai, raumenų stiprinimas, stuburo stabilumo pratimai.
• Masažas efektyviai atpalaiduoja įtemptus raumenis. Jo metu aktyvinama kraujotaka.
• Ultragarso metu skleidžiama šiluma didina audinių elastingumą, gerina kraujotaką, didina audinių oksigenaciją, mažina skausmą.
• Elektrostimuliacija mažina skausmą, slopina uždegimą, gerina kraujotaką, mažina raumenų spazmus.
• Magneto terapija aktyvina medžiagų apykaitą, sukelia kraujagysles plečiantį, priešuždegiminį, nuskausminantį poveikį.
• Lazerio terapija mažina uždegimą, skausmą, skatina nervinių skaidulų atsinaujinimo procesus, stiprina imuninę sistemą, suaktyvina kraujotaką.
• Parafino, purvo aplikacijos metu stimuliuojama kraujotaka, atsipalaiduoja raumenys, sumažėja raumenų įtampa bei spazmai, gerėja medžiagų apykaita.

Šlaunies nervo neuropatija

Dažniausia priežastis – kompresija klubinėje įduboje ir kirkšnies kanale, susidarius kraujosruvai dėl plyšusios aortos aneurizmos, prikraujavus į klubinį juosmens raumenį, esant hemoraginei diatezei ar įvykus traumai. Taip pat po pilvo ir dubens operacijų, susidarius kraujosruvai po nervo blokados, laparoskopijos, klubo sąnarių abscesų punktavimo, protezavus klubo sąnarį, mechaniškai pažeidus transplantuojant inkstą instrumentais, esant sinovinei klubo sąnario cistai, ilgalaikiam pilvo spaudimui, po kelio artroskopijos, meniskektomijos, arterijų rekonstrukcijų šlaunyje.

Klinika

Suklumpama per kelį, vaikštant nelygiu keliu, leidžiantis laiptais, kai kelis turi būti nestipriai sulenkiamas. Juntamas gilus, stiprus, nervo kamieno skausmas ir priekinio šlaunies paviršiaus bei medialinio blauzdos paviršiaus parestezijos.

Diagnostika

Elektroneuromiografija (ENMG) tiriamas šlauninio nervo nervinis laidumas, adatine miografija įvertinama denervacijos apimtis, atliekama dubens kompiuterinė tomografija (KT) ir echoskopija, esant reikalui, MRT – nustatomas neurologinio pažeidimo aukštis ir pažeidimo etiologija.

Gydymas

Uždegimas mažinamas nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, nesant kontraindikacijų – gliukokortikoidais. Chirurginis gydymas taikomas retai (nervas susiuvamas esant skvarbiosioms traumoms su aksonopatija).

Reabilitacija

• Kineziterapija – gydymas judesiu, pratimai su terapiniais kamuoliais, tempimo pratimai, raumenų stiprinimas, stuburo stabilumo pratimai.
• Masažas efektyviai atpalaiduoja įtemptus raumenis. Jo metu suaktyvinta kraujo cirkuliacija skatina gijimo procesus ir padeda atkurti problemines kūno vietas.
• Elektrostimuliacija mažina skausmą, slopina uždegimą, gerina kraujotaką, mažina raumenų spazmus.
• Ultragarso metu skleidžiama šiluma didina audinių elastingumą, gerina kraujotaką, didina audinių oksigenaciją, mažina skausmą.
• Lazerio terapija mažina uždegimą, skausmą, skatina nervinių skaidulų atsinaujinimo procesus, stiprina imuninę sistemą, suaktyvina kraujotaką.
• Magneto terapija aktyvina medžiagų apykaitą, sukelia kraujagysles plečiantį, priešuždegiminį, nuskausminantį poveikį.
• Parafino, purvo aplikacijos metu stimuliuojama kraujotaka, atsipalaiduoja raumenys, sumažėja raumenų įtampa bei spazmai, gerėja medžiagų apykaita.

Šeivinio nervo pažeidimas

Tiesiogiai nervą gali spausti šeivikaulio lūžis su dislokacija ir kaulinės išaugos. Neuropatijos priežastis taip pat gali būti ganglionas, higroma, lipoma, tiesioginė nervo trauma. Nervą gali prispausti ir varikoziniai venų išsiplėtimai šeivikaulio kaklelio srityje, tibiofibulinio sąnario artritas.

Klinika

Klinikiniai simptomai priklauso nuo pažeidimo aukščio ir trukmės.

• Pagrindiniai požymiai:
• Negalėjimas užriesti kojos pirštų,
• Skausmas,
• Pėdos paviršiaus aptirpimas,
• Aukštas kojos kėlimas (dėl nukarusios pėdos).

Diagnostika

• Nuodugnus neurologinis bei klilnikinis ištyrimas (provokaciniai testai: perkusijos, spaudimo pirštu, forsuotos pėdos fleksijos, manžetės, kėlimo),
• Elektrodiagnostiniai tyrimai (ENMG padeda įvertinti nervo laidumo sutrikimus atskiruose nervo segmentuose, bei reikalingas pasirenkant gydymo taktiką),
• Blauzdos radiologiniai tyrimai, ypač echoskopija ir MRT, padeda identifikuoti nervo kompresiją, cistas, auglius, artritą, hematomas.

Gydymas

Gydymo tikslas – sumažinti ir išvengti nervo kompresijos, slopinti uždegimą (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, gliukokortikoidai, kraujotakos gerinimas (ksantinai), metabolizmą koreguojantys preparatai, B grupės vitaminai). Kai konservatyvus gydymas neefektyvus bei ryškėja judesio funkcijos sutrikimai, taikomas chirurginis gydymas – nervo dekompresija bei neurolizė.

Reabilitacija

• Ortopediniai įtvarai, apsaugantys nuo pėdos fleksijos, o užkliuvus už nusilpusios pėdos – ir nuo nervo ištempimo.
• Kineziterapija – gydymas judesiu, pratimai su terapiniais kamuoliais, tempimo pratimai, raumenų stiprinimas.
• Masažas efektyviai atpalaiduoja įtemptus raumenis. Jo metu suaktyvinta kraujo cirkuliacija skatina gijimo procesus.
• Elektrostimuliacija. Stimuliuojant nervo – raumens jungtį, skatinamas pažeisto nervo gijimas, aktyvinami medžiagų apykaitos procesai raumenyse, suintensyvėja kraujotaka, pagerėja audinių mityba.
• Magneto terapija aktyvina medžiagų apykaitą, sukelia kraujagysles plečiantį, priešuždegiminį, nuskausminantį poveikį.

Čiurnos tunelinis sindromas

Blauzdinį nervą gali spausti medialinės kulkšnies trauma, po kurios paburksta audiniai, vėliau – potrauminė fibrozė. Neuropatijos priežastis gali būti raumenų sausgyslių plyšimai bei medialinės kulkšnies ar kulnakaulio lūžis su dislokacija. Kartais nervą spaudžia kanale esančių venų varikozė bei tendovaginitas. Nervo kompresiją kanale gali sukelti ir pėdos sąnarių deformuojanti artrozė, čiurnos raiščių pertempimas, plokščiapadystė. Dažnai pasireiškia moterims klimakteriniu periodu, po ginekologinių operacijų, taip pat sergant endokrininėmis ligomis, sisteminėmis jungiamojo audinio ligomis, čiurnos artritu. Ligą skatina antsvoris, statinė ar dinaminė kojų įtampa, perkraunanti kojų sąnarius.

Klinika

Pagrindinis simptomas yra medialinės kulkšnies srities, pėdos įlinkimo bei plantarinio pėdos paviršiaus priekinės dalies skausmas. Skausmas pasikartoja, sustiprėja stovint, dėvint avalynę su aukšta pakulne. Pėdos raumenų nusilpimo diagnostika yra sunki, net sveikiems pacientams nepavyksta atlikti kai kurių judesių kojų pirštais. Dažniau palyginamos pėdos, nustatoma hipotrofijos požymių. Palpuojant atitinkamoje nervo šakos projekcijoje sukeliamas skausmas.

Diagnostika

Pagrindinis diagnostikos metodas – klinikinis neurologinis tyrimas. Svarbi tunelio palpacija. Palpuojant šią vietą, jaučiamas skausmas, plintantis į plantarinį pėdos paviršių bei blauzdos nugarinį paviršių. Diagnozei patikslinti atliekami skausmo ir parestezijų provokacijos testai: perkusijos, pirštų spaudimo, forsuotos pėdos inversijos, pėdos ekstenzijos ir aversijos, kėlimo, manžetės. Tarsaliniam tuneliniam sindromui būdinga, kad kulno jutimo sutrikimų dažniausiai nenustatoma. ENMG tyrimas reikalingas tik atskiriant blauzdinio nervo neuropatiją nuo kitų neuropatijų, nes tarsalinis sindromas diagnozuojamas pagal kliniką. Be rentgenologinio tyrimo, taikoma echoskopija, MRT.

Gydymas

Labai svarbu tinkamai gydyti čiurnos kanalo sindromo priežastis (reumatoidinį artritą, deformuojančią artrozę, ortopedines ligas, kojų venų nepakankamumą). Mažinamas uždegimas skiriant nesteroidinių vaistų nuo uždegimo. Retai taikoma paraneurinė gliukokortikoidų blokada. Operuojama, kai konservatyvios priemonės neefektyvios.

Reabilitacija

• Kineziterapija – gydymas judesiu, pratimai ant nestabilių plokštumų, tempimo pratimai, raumenų stiprinimas.
• Masažas efektyviai mažina raumenų įtampą. Jo metu suaktyvinta kraujo cirkuliacija skatina gijimo procesus.
• Elektrostimuliacija mažina skausmą, slopina uždegimą, gerina kraujotaką.
• Ultragarso metu skleidžiama šiluma didina audinių elastingumą, gerina kraujotaką, didina audinių oksigenaciją, mažina skausmą.
• Lazerio terapija mažina uždegimą, skausmą, skatina nervinių skaidulų atsinaujinimo procesus, stiprina imuninę sistemą, suaktyvina kraujotaką.
• Magneto terapija aktyvina medžiagų apykaitą, sukelia kraujagysles plečiantį, priešuždegiminį, nuskausminantį poveikį.
• Parafino, purvo aplikacijos metu stimuliuojama kraujotaka, atsipalaiduoja raumenys, sumažėja raumenų įtampa bei spazmai, gerėja medžiagų apykaita.
• Vonelės kojoms. Dėl temperatūros pokyčio prasiplečia kraujagyslės, vandens srovė audinius masažuoja, atpalaiduoja, gerina audinių aprūpinimą maisto medžiagomis, skatina gijimo procesus.

Pado nervų pažeidimas

Nervai gali būti spaudžiamas esant ryškiai metatarsofalanginių sąnarių hiperekstenzijai. Tuomet III ir IV padiniai nervai yra ištempiami bei patiria skersinio metatarsalinio raiščio spaudimą. Tai pasitaiko tam tikrų profesijų žmonėms, kurie daugiausia dirba pritūpę. Taip pat nervas gali būti pažeidžiamas, kai dėvima avalynė labai aukšta pakulne.

Klinika

Pagrindinis ligos simptomas – priepuolinis, šaudančio pobūdžio skausmas tarp III ir IV padikaulių. Per priepuolį pacientas priverstas nusiauti avalynę ir masažuoti pėdą. Iš pradžių priepuoliai kyla tik vaikštant ar pėdai esant aprašytoje nepalankioje padėtyje. Vėliau prasideda ir naktiniai priepuoliniai skausmai.

Diagnostika

Specialiu palpacijos testu (iš pado pusės) nustatomas stiprus III ir IV padikaulio galvučių srities skausmas. Tiriant jutimus, nustatoma III ir IV atgręžtų vienas į kitą odos plotelių hipestezija. Esant Morton’o metatarsalgijai, patiriamas pado deginimas, dažniau lateraliniame pėdos krašte, skausmas išplinta į atitinkamus pirštus. Nurodomos III, IV pirštų parestezijos, nejautra. Ligos pradžioje skausmas sustiprėja vaikštant, atsispiriant, vėliau ir būnant ramiai. Morton’o neuromos diagnozė patvirtinama echoskopijos ar MRT tyrimu.

Gydymas

Nustačius kartu esant uždegimą skiriama vaistų nuo uždegimo. Taikomos vietinis gydymas – blokada su anestetikais ir gliukokortikoidais. Jei toks gydymas neefektyvus, atliekama chirurginė intervencija – perpjaunamas skersinis metatarsalinis raištis.

Reabilitacija

• Taikomos ortopedinės priemonės, kineziterapija – gydymas judesiu, pratimai ant nestabilių plokštumų, tempimo pratimai, raumenų stiprinimas.
• Masažas efektyviai atpalaiduoja raumenis. Jo metu suaktyvinta kraujo cirkuliacija skatina gijimo procesus.
• Elektrostimuliacija mažina skausmą, slopina uždegimą, gerina kraujotaką.
• Ultragarso metu skleidžiama šiluma didina audinių elastingumą, gerina kraujotaką, didina audinių oksigenaciją, mažina skausmą.
• Lazerio terapija mažina uždegimą, skausmą, skatina nervinių skaidulų atsinaujinimo procesus, stiprina imuninę sistemą, suaktyvina kraujotaką.
• Magneto terapija aktyvina medžiagų apykaitą, sukelia kraujagysles plečiantį, priešuždegiminį, nuskausminantį poveikį.
• Parafino, purvo aplikacijos metu stimuliuojama kraujotaka, atsipalaiduoja raumenys, sumažėja raumenų įtampa bei spazmai, gerėja medžiagų apykaita.
• Vonelės kojoms. Dėl temperatūros pokyčio prasiplečia kraujagyslės, vandens srovė audinius masažuoja, atpalaiduoja, gerina audinių aprūpinimą maisto medžiagomis, skatina gijimo procesus.

Vidurinio nervo pažeidimas

Vidurinio nervo spaudimas sukelia riešo kanalo sindromą (RKTS). Pagrindinė priežastis – nuolat pasikartojantys rankų lenkimo ir sukamieji judesiai. RKTS susiformavimą įtakoja endokrininės ligos (cukrinis diabetas, inkstų nepakankamumas, skydliaukės ligos), nėštumas, nutukimas, ūmios traumos. Moterys šia liga serga šešis kartus dažniau nei vyrai. Dažniausiai RKTS pasireiškia darbingo amžiaus žmonėms.

Klinika

Dažniausi RKTS simptomai yra dilgčiojimas, tirpimas ir skausmas viduriniojo nervo srityje (nykščio, rodomojo ir didžiojo pirštų), kurie sustiprėja nakties metu. Didžiąją RKTS klinikos dalį sudaro subjektyvūs simptomai: jutimo sutrikimai, naktinė simptomatika, sutrikęs smulkių daiktų suėmimas, griebimo susilpnėjimas, rytinis pirštų sąstingis ir plaštakos tinimas.

Diagnostika

Atliekami provokaciniai testai tam tikromis padėtimis arba veiksmais padidinant spaudimą riešo kanale. Jie per trumpą laiką sukelia arba sustiprina tirpimą, o kartais ir skausmą. Diagnozuojant ligą naudojami simptomų klausimynai, Phaleno testas, Tinelio simptomas, rankos pakėlimo testas. Tinelio simptomas – tai parestezijos, sukeltos perkutuojant nervo projekciją. Praktikoje siekiant diagnozuoti RKTS taip pat vienas iš patikimiausių metodų yra MRT. Tačiau šis nustatymo metodas yra brangus, todėl dažniau praktikoje diagnozuojant RKTS labiausiai paplitęs ultragarso tyrimas. Elektrodiagnostika plačiai naudojama RKTS ir kitų kompresinių neuropatijų diagnozei patikslinti. Elektroneurografijos būdu matuojamas impulso sklidimo greitis motorinėmis ar sensorinėmis nervo skaidulomis.

Gydymas

Konservatyvaus gydymo alternatyvos yra gana ribotos. Tais atvejais, kai darbas susijęs su pastovia rankos ir riešo vibracija ar besikartojančiais veiksmais, pacientui patariama keisti darbo pobūdį arba judesius, kurie sukelia RKTS. Vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių gydymo būdą – riešo kanalo pažeidimo stadija. Dažniausiai RKTS gydomas skiriant nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, diuretikų, kai kada miorelaksantų. Pradinių ligos stadijų gydymas konservatyvus: diuretikai, vietinis steroidinių hormonų sušvirkštimas, priežasčių šalinimas. Ilgalaikį, įsisenėjusį RKTS lemia negrįžtami anatominiai pokyčiai – sustorėję sausgyslių dangalai. Tokiu atveju vienintelis būdas spaudimui panaikinti yra chirurginis riešo kanalo atvėrimas.

Reabilitacija

• Efektyvus gydymas elektroterapija, ultragarsu, lazeriu, magneto terapija padeda sumažinti skausmą, pagerinama kraujotaka, aktyvinami metaboliniai procesai.
• Gydymas mikrobangomis. Dėl hipertermijos pagerėja vietinė kraujotaka, kuri paspartina metabolinius procesus, pagerėja audinių atsistatymas ir sumažėja skausmas.
• Masažas sumažina simptomus ir pagerina riešo funkcijas. Masažo metu gali būti naudojami švelnūs rankos glostymo judesiai, skirti atpalaiduoti raumenis ir aktyvinti kraujo ir limfos judėjimą, minkymo judesys, kai masažuotojas suima raumenį pakeldamas jį nuo giliau esančių struktūrų, kuris skirtas sumažinti skausmą, vietinį patinimą, sušvelninti fasciją ir sumažinti sąaugas bei trynimas išilgai arba skersai audinių kartu atliekant ir sukamuosius judesius nykščiu arba pirštais. Šios technikos taikymas skatina vietinio uždegimo židinio sumažėjimą, mažina ataugas, pagerina cirkuliaciją.
• Ergoterapija. Ergoterapijos metu pacientams atliekama plaštakos mankšta, sausgyslių tempimo pratimai ir pratimai, didinantys riešo judesių amplitudę, masažuojami pirštai bei rankos raumenys.
• Vonelės rankoms – aktyvinama kraujotaka, gerinama medžiagų apykaita, skatinamas gijimo procesas.

Alkūninio nervo pažeidimas

Tai alkūninio nervo išeminė – kompresinė neuropatija alkūniniame tunelyje, susidarančiame iš lenkiamųjų raumenų aponeurozių, po kuriomis praeina alkūninis nervas. Tai antra pagal dažnį tunelinė neuropatija po riešo kanalo sindromo. Spaudimą didina alkūnės sulenkimas, mikrotraumos, kai alkūnė atremiama į stalo paviršių, į dureles automobilyje.

Klinika

Protarpinė alkūninio nervo inervacijos (medialinis delno paviršius ir IV bei V pirštas) zonos hipestezija, hiperestezija, parestezijos. Alkūnės srities skausmingumas palpuojant, galimi medialinio epikondilito simptomai. Atliekant Tinel'io mėginį, skausmas plinta į delną. Simptomus provokuoja ilgalaikė alkūnės fleksija, ypač naktį, kai pacientas prikeliamas ir imasi mechaninių ir terminių skausmą mažinančių veiksmų. Lankstant alkūnę galima palpuoti alkūninio nervo, trigalvio raumens sausgyslės arba jų abiejų dislokaciją ar suspaudimą. Susilpnėjus plaštakos raumenų, ypač IV ir V piršto, jėgai, pacientai teigia, kad plaštaka nevikri, atliekant smulkius judesius.

Diagnostika

ENMG tyrimu nustatoma židininė demielinizacija ar aksonopatija, echoskopu ar MRT įrodoma nervo kompresija.

Gydymas

Skiriama nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, specialus alkūninis įtvaras. Nervas paprastai spaudžiamas nestipriai, chirurginis gydymas taikomas retai.

Reabilitacija

• Efektyvus gydymas elektroterapija, ultragarsu, lazeriu, magneto terapija padeda sumažinti skausmą, pagerinama kraujotaka, aktyvinami metaboliniai procesai.
• Masažas sumažina simptomus, pagerina kraujotaką, atpalaiduoja įtemptus raumenis.
• Ergoterapija. Ergoterapijos metu pacientams atliekama plaštakos mankšta, sausgyslių tempimo pratimai ir pratimai, didinantys riešo judesių amplitudę, masažuojami pirštai bei rankos raumenys.
• Vonelės rankoms – aktyvinama kraujotaka, gerinama medžiagų apykaita, skatinamas gijimo procesas.

Stipininio nervo pažeidimas

Tai yra stipininio nervo išeminė – kompresinė neuropatija. Stipininis nervas dažnai spaudžiamas ties sukamuoju raumeniu tenisininkų ir rankų darbą dirbančių žmonių. Gali suspausti pažastiniai ramentai, lokali trauma.

Klinika

Stipininio nervo sindromo klinika priklauso nuo pažeidimo aukščio. Paprastai sensoriniai simptomai pasireiškia išorinio alkūnės paviršiaus ir dorsalinio dilbio paviršiaus nestipriu skausmu, nestipriomis parestezijomis. Jutimai sutrinka siauros žasto juostelės, dilbio, todėl sunkiai nustatomi. Lengviau nustatyti delno nugarinio paviršiaus nejautrumą. Skausmą gali sukelti smūgis į išorinį dilbio paviršių, maždaug 2 cm žemiau žastikaulio gumburėlio.

Diagnostika

Esant centriniam motorinio neurono pažeidimui, nusilpsta ne tik ekstenzoriai, bet ir plaštakos fleksoriai, delno raumenys, lenkiant plaštaką ir griebiant daiktą stebima nevalinga plaštakos ekstenzija, taip pat kiti simptomai: padidėjęs tonusas, sustiprėję sausgyslės ar antkaulio refleksai, fleksiniai patologiniai plaštakos refleksai. Kruopštus klinikinis tyrimas, papildoma anamnezė ir ENMG tyrimas padeda atskirti peties rezginio, šaknelių ir centrinio motorinio neurono pažeidimą.

Gydymas

Ankstyvose ligos stadijose taikoma mobilizacija įtvaru, ramybė, ribojama dilbio supinacija ir pronacija, stengiamasi palaikyti plaštakos fiziologinę neutralią, padėtį, esant nedidelei ekstenzijai, priešuždegiminiai medikamentai. Jei išsivystė lėtinis tunelinis sindromas – galimos gliukokortikoidų injekcijos. Jei būklė negerėja arba pažeidimas ūminis (lūžiai, hematoma, kitos kilmės kompresija) – taikomas chirurginis gydymas (dekompresija), tačiau būtina įsitikinti, ar nervas anatomiškai vientisas, atliekant ENMG ir vaizdinius tyrimus.

Reabilitacija

• Efektyvus gydymas elektroterapija, ultragarsu, lazeriu, magneto terapija padeda sumažinti skausmą, pagerinama kraujotaka, aktyvinami metaboliniai procesai.
• Gydymas mikrobangomis. Dėl hipertermijos pagerėja vietinė kraujotaka, kuri paspartina metabolinius procesus, pagerėja audinių atsistatymas ir sumažėja skausmas.
• Masažas sumažina simptomus ir pagerina riešo funkcijas. Masažo metu gali būti naudojami švelnūs rankos glostymo judesiai, skirti atpalaiduoti raumenis ir aktyvinti kraujo ir limfos judėjimą, minkymo judesys, kai masažuotojas suima raumenį pakeldamas jį nuo giliau esančių struktūrų, kuris skirtas sumažinti skausmą, vietinį patinimą, sušvelninti fasciją ir sumažinti sąaugas bei trynimas išilgai arba skersai audinių kartu atliekant ir sukamuosius judesius nykščiu arba pirštais. Šios technikos taikymas skatina vietinio uždegimo židinio sumažėjimą, mažina ataugas, pagerina cirkuliaciją.
• Ergoterapija. Ergoterapijos metu pacientams atliekama plaštakos mankšta, sausgyslių tempimo pratimai ir pratimai, didinantys riešo judesių amplitudę, masažuojami pirštai bei rankos raumenys.
• Vonelės rankoms – aktyvinama kraujotaka, gerinama medžiagų apykaita, skatinamas gijimo procesas.

Literatūra:

1. Cass SP. Piriformis syndrome: a cause of nondiscogenic sciatica. Current sports medicine reports. 2015 Jan;14(1):41-4.
2. Hanna A. The lateral femoral cutaneous nerve canal. Journal of neurosurgery. 2017 Mar;126(3):972-978.
3. McSweeney SC, Cichero M. Tarsal tunnel syndrome – a narrative literature review. Foot (Edinburgh, Scotland). 2015 Dec;25(4):244-50.
4. Padua L, Coraci D, Erra C et al. Carpal tunnel syndrome: clinical features, diagnosis, and management. The Lancet. Neurology. 2016 Nov;15(12):1273-1284.
5. Bachoura A, Jacoby SM. Ulnar tunnel syndrom. Orthopedic Clinics of North America. 2012 Oct;43(4):467-74.
6. Naam NH, Nemani S. Radial tunnel syndrome. Orthopedic Clinics of North America. 2012 Oct;43(4):529-36.

Parengė:

FMR gyd. Marius Atkočiūnas