Epikondilitas: priežastys, simptomai, gydymas

Epikondilitas – tai dilbio raumenų sausgyslių uždegimas alkūnės sąnario srityje.

Skiriamos dvi epikondilito rūšys:

• lateralinis (,,tenisininko alkūnė”),
• medialinis (,,golfo žaidėjo alkūnė”).

Epikondilitas yra lėtinis raumenų skeleto sistemos sutrikimas, kuris paveikia alkūnės sąnarį. Šį sutrikimą sukelia tiesiamųjų dilbio raumenų perkrova, dėl kurios vyksta nuolatinis sausgyslės mikrotraumavimas bei atsiranda uždegiminiai procesai. Tokiu būdu prasideda sausgyslės degeneracija – sausgyslė nespėja tinkamai sugyti prieš ją vėl mikrotraumuojant.

Priežastys

Pagrindinė priežastis, sukelianti abiejų rūšių epikondilitus – dilbio raumenų perkrovimas. Per didėlė dilbio raumenų apkrova pažeidžia jų sausgysles, dėl to atsiranda uždegimas, skausmas.

Kasdieniniame gyvenime alkūnės skausmas dažnai yra sukeltas dėl pasikartojančių veiksmų, tokių kaip daikto siekimas, atsuktuvo sukimas ar sunkaus lagamino kėlimas. Viena dažniausių alkūnės skausmo priežasčių yra sunkaus lagamino nešimas. Alkūnės skausmas neretai užklumpa griebiant lapus bei sodininkaujant, žaidžiant beisbolą, golfą ar tenisą.

Epikondilitas gali varginti įvairių profesijų atstovus, kurie savo darbe naudoja monotoniškus, nuolat pasikartojančius judesius:

• darbininkus, kurie naudojasi rankiniu atsuktuvu, plaktuku: santechnikus, elektrikus, statybininkus, dažytojus.
• Virtuvėje dirbančius asmenis, kuriems tenka daug pjaustyti.
• Tapytojus.
• Langų valytojus.
• Siuvėjus.

Simptomai

• Lokalus skausmas išoriniame arba vidiniame alkūnės paviršiuje.
• Plintantis skausmas riešo arba žasto link.
• Patinimas virš skausmingos vietos.
• Rankos tirpimas ir dilgčiojimas.
• Sąstingio jausmas rytais.
• Lenkiamųjų arba tiesiamųjų dilbio raumenų jėgos sumažėjimas.
• Skausmingi dilbio atgręžimo ir nugręžimo judesiai.
• Ribota alkūnės judesio amplitudė.

Rizikos veiksniai

• Pasikartojantys judesiai.
• Monotoniškas darbo pobūdis, dėl kurio įsitempia dilbio raumenys.
• Per didelis, staigus krūvis.
• Vyresnis amžius.
• Viršsvoris.
• Rūkymas.
• Dilbio raumenų atrofija.
• Raumenų disbalansas.
• Sumažėjęs lankstumas.

Diagnostika

Epikondilito diagnozavimui reikalinga paciento ligos istorija, išsami apžiūra bei ištyrimas, naudojant specifinius testus. Dažniausiai skausmas išprovokuojamas:

• palpuojant probleminę sritį;
• prašant stipriai suspausti kumštį arba sugriebti kokį nors daiktą;
• specifiniais testais;
• riešo veiksmai su pasipriešinimu (pvz.: tiesimas, lenkimas, supinacija, pronacija).

Norint paneigti arba patvirtinti diagnozę galimi radiologiniai tyrimai (pvz. echoskopija arba magnetinis rezonansas, kuris gali padėti aptikti pasikeitimus sausgyslėse bei jų prisitvirtinimo prie kaulų tvirtumą).

Gydymas

Nėra vieno stebuklingo gydymo būdo, kuris padėtų visiems pacientams. Tik įvairios skirtingų gydymo metodų kombinacijos gali padėti pasiekti norimų rezultatų. Visų pirma stengiamasi sukontroliuoti skausmą bei skatinti gijimo procesus. Po to siekiama atkurti buvusią judesių amplitudę bei jėgą. Galutinis tikslas – sugrąžinti žmogų į įprastą gyvenimą ir norimas fizines veiklas su tam tikromis korekcijomis.

Gydymo būdai:

1. Medikamentinis gydymas – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) suteikia analgetinį priešuždegiminį poveikį sumažinantį skausmą trumpajam laikotarpiui, tačiau nėra pastebėta, jog NVNU pagerintų kumščio suspaudimo jėgą ar padidintų judesių amplitudę.
2. Kineziterapija – tai efektyvus gydymo metodas, gydomaisiais pratimais mažinantis skausmą alkūnės sąnaryje, gerinantis funkcinį mobilumą pažeistoje vietoje. Remiantis tyrimais teigiama, jog raumenų stiprinimo programa turėtų būtų pradedama iškart, kai tik leidžia skausmas. Pradedama nuo izometrinio pobūdžio pratimų, o kai pratimai atliekami be skausmo, pereinama prie ekscentrinio ir koncentrinio pobūdžio pratimų. Mokslinės studijos patvirtina raumenų stiprinimo naudą, bet pažymi, jog gydymas turi būti kompleksinis.
3. Kineziologinis teipavimas – metodo taikymo principas: paveikti odos audinius, kad sustiprėtų nervų sistemos stimuliacija, tai skatina centrinę nervų sistemą aktyviau inervuoti sąnarį stabilizuojančias struktūras, atpalaiduoti įsitempusius ar sutraukti atsipalaidavusius raumenis.
4. Įtvaro dėvėjimas. Nėra pakankamai įrodymų, jog vieni įtvarai yra efektyvesni už kitus, kalbant apie trumpą gydymo periodą arba, kad įtvaras kartu su kito pobūdžio gydymu suteikia papildomos naudos. Literatūroje pažymima, kad įtvarai gali pagerinti paciento gebėjimą atlikti kasdieninę veiklą, todėl rekomenduojama naudoti įtvarus reabilitacijos eigoje bei veiklose, kurios galimai didins simptomus.
5. Akupunktūra. Mokslinių studijų duomenimis, akupunktūra gali būti efektyvesnė nei placebo efektas, mažinant skausmą bei gerinant paciento funkcionalumą, tačiau šis efektas yra abejotinas 2-3 mėn. perspektyvoje. Akupunktūra taip pat efektyviau sumažina paviršinį skausmą ir pagerina funkciją, nei tai daro ultragarso terapija.
6. Kortikosteroidų injekcijos – esant stipriam uždegimui šios injekcijos taikomos mažinant uždegiminį procesą pažeidimo srityje. Mokslinėse studijose pažymima, jog kortikosteroidų injekcijos efektyvesnės nei geriami NVNU trumpuoju laikotarpiu (4 sav.), tačiau nebuvo pastebėta jokio skirtumo ilguoju periodu. Apibendrinant, kortikosteroidai turi teigiamą poveikį epikondilito gydymo procese trumpuoju periodu, bet nėra jokių įrodymų apie ilgalaikį jų efektyvumą.
7. Trombocitais praturtintos kraujo plazmos injekcijos (PRP) – rezultatai parodė, jog trombocitais praturtintos plazmos injekcijos yra efektyvesnės nei kortikostereoidų injekcijos atsižvelgiant į skausmo kontrolę bei poveikio trukmę. Kita mokslinė studija lygino trumpo ir vidutinio gydymo periodo rezultatus gydant lateralinį epikondilitą trombocitais praturtinta plazma su atvira operacija. Gauti rezultatai parodė, jog trombocitais praturtinta plazma yra efektyvesnė poveikio priemonė, mažinant skausmą bei gerinant funkcionalumą trumpuoju ir vidutiniuoju periodu.
8. Elektroterapija – padeda sumažinti bei kontroliuoti skausmą. Šios procedūros metu siekiama mažinti aštrų, ūminį arba lėtinį skausmą, slopinti uždegiminius procesus.
9. Lazerio terapija. Straipsniuose nurodoma, jog 904 nm lazeris gali būti naudingas trumpuoju gydymosi periodu, lyginant jį su placebo efektu, tačiau nėra jokio skirtumo tarp lazerio ir kitų aktyvių intervencijų nei trumpuoju, nei ilguoju periodu. Pastebėta, jog lazerio bangos ilgis, kuris yra kitoks nei 904 nm, neturi jokių privalumų lyginant jį su placebo efektu.
10. Ultragarso terapija. Mokslinių studijų analizėse teigiama, jog ultragarsas nėra efektyvesnis gydymo metodas nei placebas, vertinant per skausmo mažėjimo ar savarankiškai suprantamo gydymosi prizmę trumpuoju periodu.
11. Smūginės bangos terapija. Tyrimų duomenų rezultatai patvirtina, jog smūginės bangos terapija nėra efektyvesnė nei placebo efektas ar kiti gydymo būdai siekiant sumažinti skausmą ir netgi gali būti mažiau efektyvi už kortikosteroidų injekcijas, kalbant apie skausmo mažinimą bei funkcijos gerinimą.
12. Operacinis gydymas – esant apsunkintam neoperaciniam gydymui, negaunant teigiamų gyjimo rezultatų po 6 mėn. gydymo taikomas operacinis gydymo būdas. Anot mokslininkų, artroskopinės įsisenėjusio lateralinio epikondilito operacijos duoda gerus rezultatus. Kuo trumpesnis skausmo bei diskomforto periodas prieš operaciją, tuo geresni rezultatai pasiekiami po jos.

Profilaktika

• Stiprinti dilbio ir riešo raumenis.
• Apšilti ir lengvai patempti raumenis prieš aktyvią veiklą.
• Prieš imantis naujos veiklos ar sporto pasitarti su kineziterapeutu.
• Išmokti taisyklingos pratimų atlikimo technikos.
• Daryti pertraukas fizinio krūvio metu.
• Pastebėjus skausmą, pasitarti su gydytoju ortopedu – traumatologu.

Literatūra

1. Bisset LM., Vicenzino B. Physiotherapy management of lateral epicondylalgia. Journal of Physiotherapy 61: 174–181, 2015.
2. Brukner P., Khan K. Clinical Sports Medicine. 3rd edition. McGraw-Hill; 2006.
3. Coombes BK., Bisset L., Brooks P., et al. Effect of corticosteroid injection, physiotherapy, or both on clinical outcomes in patients with unilateral lateral epicondylalgia: a randomized controlled trial. JAMA. 2013 Feb 6;309(5):461-9.
4. Johnson GW., Cadwallader K., Scheffel SB., et al. Treatment of Lateral Epicondylitis. Family Medicine Residency of Idaho, Boise, Idaho. 2007 Sep 15;76(6):843-8.
5. Karaduman M., Okkaoglu MC., Sesen H,. et al. Platelet-rich plasma versus open surgical release in chronic tennis elbow: A retrospective comparative study. Journal of Orthopedics 13 (2016) 10–14.
6. Magee D J. Orthopedic Physical Assessment. 5th ed. Saunders: Elsevier; 2008.
7. Martínez-Montiel O. Valencia-Martinez G., Blanco-Bucio P., et al. Treatment of elbow epicondylitis with platelet rich plasma versus local corticosteroids. Acta Ortopédica Mexicana 2015; 29(3): May.-Jun: 155-158.
8. Nascimento AT., Claudio GK. Arthroscopic surgical treatment of recalcitrant lateral epicondylitis – A series of 47 cases. Revista Brasileira de Ortopedia. 2017;5 2(1):46–51.
9. Shockwave Therapy for Pain Associated with Upper Extremity Orthopedic Disorders: A Review of the Clinical and Cost-Effectiveness. Ottawa (ON): Canadian Agency for Drugs and Technologies in Health; 2016 Sep.

Parengė: FMR gydytojas Marius Atkočiūnas