Griuvimas – vyresnio amžiaus žmonių problema

Senėjimas – tai sudėtingas procesas, kurio eigoje kinta visų žmogaus organų ir sistemų struktūra, funkcijos ypatumai, adaptacinės galimybės. Sendamas žmogaus organizmas jau pats savaime patiria diskomfortą, nes jame vyksta įvairūs pokyčiai, kurie gali bloginti gyvenimo kokybę. Padėtį sunkina kitos senyvo amžiaus žmonių problemos, kurių viena iš aktualiausių – griuvimai.

Griuvimas apibrėžiamas kaip netikėtas, neplanuotas asmens pozicijos pasikeitimas į žemesnę, nenatūralią padėtį ant kokio nors objekto, grindų, žemės. Griuvimai senyvo amžiaus žmonių tarpe yra pagrindinė, vis didėjanti susižalojimų, gydymo išlaidų ir mirties priežastis.

Nors griuvimai būdingi įvairaus amžiaus tarpsnio žmonėms, tačiau vyresniame amžiuje jų pasekmės rimtesnės. Griūdami vienaip ar kitaip susižeidžia 22–60 proc. vyresnio amžiaus žmonių. Fiziniai sužalojimai – odos nubrozdinimas, kraujo išsiliejimas, sausgyslių patempimas, žaizdos, galvos traumos, kaulų lūžiai – gali sukelti trumpalaikę ar pastovią paciento negalią ar net mirtį. Griuvimai lemia 90 proc. riešo, šlaunikaulio ir dubens kaulų lūžių vyresniame amžiuje.

Dėl griuvimų sumažėja savarankiškumas kasdienėje veikloje, didėja priklausomybė nuo kitų, ribojamos žmonių judėjimo ir apsitarnavimo galimybės. Pasekmės ženkliai sutrikdo žmonių sveikatą, didina jų socialinę izoliaciją ir pablogina gyvenimo kokybę.

Dažniausiai senyvo amžiaus žmonės griūva namuose. Daugelis griuvimų nutinka užsiimant įprasta, kasdiene veikla: einant, sėdantis, stojantis, lenkiantis, ko nors siekiant ir dirbant namų ruošos darbus. Apie 32 proc. griuvimų įvyksta keliantis iš lovos, apie 10 proc. – lipant laiptais. Dažnai pagyvenę žmonės nugriūva įlipdami į lovą ar išlipdami iš jos, užkliuvę už namų apyvokos daiktų, paslydę ant šlapių grindų, avėdami netinkamą avalynę ar vaikščiodami tik su kojinėmis. Vyrai dažniau griūva lauke, o moterys – namuose.

Griuvimai, o ypač besikartojantys, gali sukelti baimę vėl nugriūti, depresiją, nerimą, nepasitikėjimą savimi, socialinę apatiją ir priklausomybę. Dėl griuvimų baimės vyresni žmonės dažnai atsisako aktyvios veiklos, o dėl šios priežasties sumažėja jų funkcinis pajėgumas, todėl dar labiau padidėja griuvimų rizika.

Griuvimų prevencija - sveikatos stiprinimas

Labai veiksmingos profilaktinės mokymo programos. Vyresnio amžiaus pacientai ir jų šeimos nariai turėtų būti konsultuojami ir mokomi kaip pašalinti namuose aplinkos rizikos veiksnius, keisti namų aplinką: pritaikyti apšvietimą, naudoti neslidžius kilimėlius, pritvirtinti turėklus ant laiptų, prie tualeto, taip pat vonioje ar duše, pakelti klozetus ir kt. Pagyvenę žmonės, turintys padidėjusią riziką griūti, turėtų naudoti pagalbines priemones – lazdas, vaikštynes, vežimėlius, avėti neslystančiais padais žieminę avalynę.

Fizinis pajėgumas – tai vienas, bet ypač svarbus sveikatos komponentas, nes žmogaus sveikata apibūdinama ne vien ligos nebuvimu. Jos sąvoka apima visišką fizinę, dvasinę bei socialinę sveikatą. Yra daug veiksnių sąlygojančių pagyvenusių žmonių sveikatą, tačiau gerontologiniu požiūriu, ypač svarbus fizinis pajėgumas.

Senyvo amžiaus žmonės paprastai būna nutukę dėl hipodinamijos, todėl labai svarbi fizinio aktyvumo forma – mankšta, kuri pagreitina ne tik medžiagų apykaitą, bet ir padidina hormonų kiekį, kuris svarbus mažinant kūno riebalus.

Senyvo amžiaus žmonės praranda raumenų jėgą ir gebėjimą atlikti greitus judesius. Pacientai turi būti skatinami mankštintis (ypač efektyvūs pusiausvyros išlaikymo pratimai).

Fizinių pratimų nauda vyresnio amžiaus žmonėms yra įrodyta – studijose aprašoma įvairių kineziterapijos metodų naudojimas vyresnio amžiaus žmonių griuvimų prevencijos tikslais. Juose aptariama jėgos pratimų, lankstumo, pusiausvyros treniruočių naudojimas funkcinėms galimybėms gerinti bei griuvimų tikimybei mažinti.

Tinkamas fizinis aktyvumas:

• padeda reguliuoti kraujospūdį;
• saugo nuo aterosklerozės;
• mažina pavojų susirgti išemine širdies liga ir insultu;
• lėtina osteoporozės progresavimą;
• padeda išvengti nutukimo;
• reguliuoja virškinimą;
• treniruoja raumenis;
• padeda įveikti stresą;
• mažina griuvimų tikimybę.

Nėra abejonių, kad pakankamas senyvo amžiaus žmonių fizinis pajėgumas padeda jiems ne tik išlaikyti savarankiškumą bei socialinį integralumą, bet leidžia visokeriopai ir nuotaikingai dalyvauti įvairiuose programose bei renginiuose. Todėl senyvo amžiaus žmogaus pakankamas fizinis pajėgumas – tai pilnaverčio, džiaugsmingo gyvenimo laidas ir gerovė bei sveikatos dalis, kuri gali būti siejama su visapusiško visaverčio gyvenimo funkcinėmis galimybėmis.