Haloterapija ir inhaliacijos2021-08-04

 

HALOTERAPIJA

Haloterapija – nemedikamentinis gydymas dirbtinai sukuriant druskų kasyklų ar jūros mikroklimatą. Dažniausiai haloterapija atliekama druskų kambariuose.

Aktyvus druskų kambarys – tai kambarys, kuriame yra aparatas, į jį įpilama druskos tirpalo (Negyvosios jūros ar Himalajų kalnų). Įranga suskaido druską į mažas daleles, kurios cirkuliuoja patalpoje.

Pasyvus druskų kambarys – tai kambarys, kuriame nėra aparato druskai skaidyti. Vietoj to kambarys užpildytas įvairių rūšių druskomis, tokiomis kaip Himalajų kalnų druska. Tai atrodo kaip druskos urvas, kuriame yra kontroliuojama temperatūra ir drėgmė.

Negyvosios jūros mineralų dėka oda greičiau pasiduoda saulės UVA spinduliuotės gydomosioms galioms. Magnis turi antialerginį poveikį, kalcis mažina niežulį, o natris padeda nusilupti atpleišėjusiems odos žvyneliams ir turi dezinfekuojantį poveikį. Kalis palaiko žaizdų gijimą, bromas ramina odą.

Druskos koncentracija pasyviuose druskų kambariuose yra mažesnė nei aktyviuose. Šie kambariai dažniausiai naudojami atsipalaidavimui ir meditacijai, o ne haloterapijai. Aktyviuose druskų kambariuose paprastai naudojamas 5 proc. druskingas tirpalas, kuris paverčiamas rūku.

Taip pat gali būti taikoma ir individuali haloterapija naudojant druskų kapsulę.

Druskų kambario seansas (procedūra) paprastai trunka nuo 30 iki 45 minučių.

Indikacijos:

  • kvėpavimo takų ligos (astma, bronchitas, sinusų ligos, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, pneumonija ir kt.) bei jų susirgimų profilaktika,
  • odos ligos (psoriazė, neurodermatitas, aknė) bei jų susirgimų profilaktika,
  • dažnai sergant LOR ligomis - rinitu, sinusitu, faringitu, turint išvešėjusius adenoidus,
  • virusinių infekcijų ir peršalimų ligų profilaktika,
  • prasidėjus alergijai dėl buitinių ir pramoninių dirgiklių,
  • padidėjus jautrumui cheminėms medžiagoms,
  • esant nervinei įtampai, nuovargiui, dėmesio koncentracijos sutrikimui, sumažėjusiam darbingumui,
  • imuninės sistemos stiprinimui,
  • esant depresijai bei kitiems lėtiniams psichiniams susirgimams.


Kontraindikacijos:

  • arterinė hipertenzija,
  • ūmios širdies kraujagyslių ligos,
  • ūmios ir lėtinės inkstų ligos,
  • ūmi infekcija ar uždegimas,
  • polinkis kraujavimui,
  • atvira tuberkuliozė,
  • karščiavimas,
  • ūmi infekcija ar uždegimas.


Studijų, ištyrusių haloterapijos poveikį nėra daug, daugelis jų yra kontraversiškos. Yra pilotinių studijų, rodančių, kad haloterapija teigiamai veikia bronchų hiperaktyvumą vaikams, kurie serga vidutinio sunkumo bronchine astma. Literatūros apžvalgos rodo pagerėjimą įvairiuose plaučių funkcijos rodikliuose, tačiau yra reikalingos išplėstinės studijos.

 

INHALIACIJOS

Aerozolių terapija – tai metodas, kai inhaliuojami tirpalai ar milteliai, kurie paskirstomi (disperguojami) ore, deguonyje ar kituose dujų mišiniuose.

Aerozolis – dispersinė sistema, sudaryta iš daugybės smulkių vaistinių medžiagų dalelių, esančių vienalytėje aplinkoje – dujose, dujų mišiniuose, ore.

Nuo dispersiškumo priklauso aerozolių nusėdimas kuriose nors kvėpavimo takų dalyse: į plaučių alveoles patenka dalaelės, ne didesnės kaip 2-5 µm. Stambius bronchus pasiekia 5-30 µm dalelės, o didesnės nusėda trachėjoje, nosiaryklėje.

Teigiamos aerozolių savybės:

  • Didesnis vaisto kontaktas su paviršiumi.
  • Greita rezorbcija.
  • Padidėjęs fizinis ir cheminis medikamento aktyvumas.
  • Greitai patenka į kvėpavmo takus.

Taip pat aerozolio savybės priklauso nuo:

  • Dalelių formos.
  • Koncentracijos. Patariama vartoti ne didesnę kaip 2 – 3 proc. tirpalo koncentraciją. Paprastai inhaliacijoms naudojami 0,5 – 2 proc. vaistai. Koncentruoti aerozoliai slopina virpamojo epitelio funkciją.
  • Elektros krūvio. Neigiamo krūvio aerozoliai didina virpamojo epitelio aktyvumą, gerina rezorbciją, didina kvėpavimo minutinį tūrį, gerina bronchų pralaidumą. Teigiamo krūvio aerozoliai gali turėti priešingą poveikį, todėl nėra naudojami. Įelektrintos dalelės sustiprina vaisto farmakologines savybes, didina aerozolio tankį ir pasklidimą aplinkoje, pailgina aerozolio veikimo trukmę.
  • Higroskopijos (gebėjimas iš aplinkos pritraukti vandens molekules). Tokių vaistų dalelių dydis drėgnoje aplinkoje didėja, todėl tai gali neigiamai paveikti vaisto pernešimą.
  • Temperatūros, pH. Optimalu 37°-38 °C, 6,0-8,0 pH vaistai. Tokioje temperatūroje vaistas nesuyra, tirpalai gerai rezorbuojami, neslopinama virpamojo epitelio funkcija.
  • Greičio, kuriuo vaistas yra paduodamas, didesnis greitis lemia nusėdimą viršutiniuose kvėpavimo takuose ir priešingai.

Svarbu, kad aerozoliai neturėtų nemalonaus kvapo ir skonio.

Paciento savybės

  1. Įkvėpimo tūris. Įkvėpti reikia giliai, prieš tai pilnai iškvėpus, taip daugiau aerozolio patenka į periferinius kvėpavimo takus
  2. Įkvėpimo laikas.
  3. Kvėpavimo sulaikymo laikas. Sulaikius kvėpavimą didėja preparato nusėdimas plaučiuose ir jo penetracija, optimalus sulaikymas - 4sek.
  4. Kvėpavimo takų savybės. Esant padidėjusiam kvėpavimo takų pasipriešinimui preparatas nusės labiau proksimalinėse kvėpavimo takų dalyse.

Inhaliacijų aparatai:

  1. Ultragarsiniai:
  • Kompresoriniai,
  • Drėgnų aerozolių,
  • Sausų miltelių.
  1. Garinimo aerozolių generavimo būdo aparatai skirstomi į:
  • Elektrinius,
  • Mechaninius,
  • Mišrius.

Inhaliacijų atlikimo metodika:

  • Inhaliacijos atliekamos ne anksčiau kaip 1,5 val. po valgio.
  • Nosiaryklės ligų atveju pacientas tolygiai įkvėpia ir iškvėpia.
  • Esant obstrukcinėms trachėjos ir bronchų ligoms – giliai lėtai įkvėpia, gale įkvėpimo sulaiko kvėpavimą ir po to iškvėpia pro nosį.
  • Po inhaliacijos reikia 10-15 min. pailsėti šiltoje patalpoje.
  • Po procedūros nerekomenduojama 1 val. valgyti, kalbėti, rūkyti.
  • Inhaliacijos atliekamos 2-3 k/d.

Inhaliuojamų medikamentų klasifikacija:

  • Gleives tirpdantys ir skystinantys (mukolitikai).
  • Bakteriocidiniai, bakteriostatiniai (penicilinas, novoimaninas, inerferonas).
  • Nuo grybelių (nistatinas).
  • Nuskausminantys (anestetikai).
  • Mažinantys uždegimą (hidrokortizonas).
  • Stabdatys kraujavimą.
  • Apveliantys, sudarantys plėvelę (mentolas, eukaliptas, šaltalankio aliejus).
  • Reguliuojantys medžiagų apykaitą ( vitaminai, mikroelementai).

Eukalipto eterinis aliejus (Eucalyptus globulus). Poveikis: gerina atsikosėjimą, palengvina kvėpavimą, antiseptinis, analgetinis, malšinantis spazmus, antibakterinis, antivirusinis, slopinantis kosulį, stiprinantis imuninę sistemą, mažina glikemiją, stimuliuoja smegenų veiklą, slopina reumatinius skausmus, gerina susitelkimo funkcijas ir intelekto galimybes, mažina temperatūrą karščiuojant, didina deguonies kiekį kraujyje. Eukaliptų eteriniame aliejuje yra 80-85 proc. eukalipto. Nepatartina naudoti vartojant homeopatinius vaistus, pirmaisiais 4 nėštumo mėnesiais ir vaikams iki 2 metų. Nenaudoti kartu su chemoterapijos priemonėmis. Eukaliptai gerai maišosi su čiobrelių, levandų, citrinžolių, citrinų, pušų eteriniais aliejais.

Pušų eterinis aliejus (Pinus sylvestris L.). Poveikis: antiseptikas, pasižymi priešuždegiminėmis ir atsikosėjimą skatinančiomis, savybėmis, gaivina, stimuliuoja ir palengvina raumenų skausmą, stiprina plaukų šaknis, padeda normalizuoti kūno temperatūrą, stiprina imunitetą, pašalina nuovargį, stresą, gerina protinę veiklą, stabdo odos senėjimą, suteikia jai stangrumo, turi šlapimą varantį poveikį. Nevartoti esant ūmiam inkstų uždegimui, vaikams iki 6 metų amžiaus, atsargiai skirti nėščiosioms. Pušų eterinis aliejus gerai maišosi su kedrų, rozmarinų, levandų, šalavijų, gauruotųjų švitrūnų, kadagių ir kitais eteriniais aliejais.

Eterinių aliejų mišinys „Giraitė“. Sudėtinės dalys: pušų eterinis aliejus, levandų eterinis aliejus. Poveikis: stiprinantis imunitetą, antiseptinis, priešuždegiminis, atsikosėjimą skatinantis, padeda normalizuoti kūno temperatūrą.

Mineralinis vanduo - tai toks natūralus vanduo, kuris yra ypatingos cheminės sudėties (įvairių mineralų, elektrolitų, mikroelementų, dujų, rečiau organinių medžiagų) ir specifinių fizinių savybių ir todėl naudojami ligų prevencijai ir gydymui. Inhaliacijoms naudojamas mažai šarminis vanduo. Poveikis: skystina sekretą, suminkština kvėpavimo takų gleivinę, švelnina kataro požymius.

Naudota literatūra:

  1. Bar-Yoseph R, Kugelman N , Livnat G et al. Halotherapy as asthma treatment in children: A randomized, controlled, prospective pilot study. Pediatric Pulmonology . 2017 May;52(5):580-587.
  2. https://www.healthline.com/health/halotherapy#research
  3. Barber D, Malyshev Y, Oluyadi F et al. Halotherapy for Chronic Respiratory Disorders: From the Cave to the Clinical. Altern Ther Health Med . 2020 Aug 20;AT6413.
  4. Borghardt J M , Kloft C,2 Sharma A. Inhaled Therapy in Respiratory Disease: The Complex Interplay of Pulmonary Kinetic Processes. Canadian Respiratory Journal. 2018 Jun 19.
  5. Horváthcorresponding G, Ács K. Essential oils in the treatment of respiratory tract diseases highlighting their role in bacterial infections and their anti‐inflammatory action: a review. Flavour Fragr J. 2015 Sep; 30(5): 331–341.
  6. Pleasants R, Hess D. Aerosol Delivery Devices for Obstructive Lung Diseases. Respir Care . 2018 Jun;63(6):708-733.
  7. Dubus J-C, Becquemin M-H, Vecellio L et al. Good practice for aerosol therapy by nebulization in 2020. Rev Mal Respir . 2021 Feb;38(2):171-176.
  8. Velepič M, Manestar D, Perković I et. al. Inhalation Aerosol Therapy in the Treatment of Chronic Rhinosinusitis: A Prospective Randomized Study. J Clin Pharmacol . 2019 Dec;59(12):1648-1655.
  9. Kristina Žigienė, Reabilitacijos ir fizioterapijos pagrindai (Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2008).

 

Parengė:

FMR gyd. Vytautas Juzėnas