Nuovargis

Nuovargis apibūdinamas kaip laikinas organizmo darbingumo sumažėjimas dėl įvairiose organizmo sistemose įvykstančių pokyčių dirbant fizinį darbą, organizmo darbo galios ar raumenų susitraukimo jėgos sumažėjimas.
Ilgas, sunkus ir įtemptas darbas mažina organizmo darbingumą ir darbo našumą, blogėja bendra savijauta, dėmesys, atmintis, sunkiau susikoncentruoti, žmogus subjektyviai jaučiasi pavargęs. Pavargus mažėja raumenų jėga ir jų ištvermė, blogėja judesių koordinacija ir tikslumas, judesiai tampa vangesni, jaučiamas nedidelis raumenų skausmas. Mažėja regos, klausos, lytėjimo ir kitų analizatorių jautrumas, pablogėja regos, klausos sensomotorinių reakcijų greitis.

Klaidinga manyti, kad:

• masažas gali pagreitinti raumens funkcijos atsigavimą po pažaidos. Masažas gali pagreitinti metabolinio nuovargio atsiradimą ir trumpam sumažinti raumens vėluojančio skausmo fenomeną, bet neturi jokios įtakos raumenų regeneracijai po mechaninės pažaidos.
• tempimo pratimai po fizinio krūvio pagreitina raumens atsigavimą. Tai tikrai nepadeda po krūvio, kuris sukelia mechaninę raumens pažaidą.

Raumenų funkcijos ir struktūros atsigavimą po raumenų pažaidą sukeliančio fizinio krūvio pagreitina:

• fizinio krūvio pažeistam raumeniui sumažinimas (net ir imobilizavimas);
• pažeisto raumens šaldymas (sumažina uždegimą, tačiau prislopinus uždegimą sulėtėja ir raumenų regeneracija);
• galūnės kompresija, galūnės pakėlimas.

Vitaminų A, C, antioksidantų ir nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimas apsaugo nuo mechaninės pažaidos ir pagreitina raumenų regeneraciją.

Pervargimas

Pervargimas – nuolatinio nuovargio padarinys, kuris gali sukelti sveikatos sutrikimą, ligas bei būti avarijų ar traumų priežastimi. Pervargimas pasireiškia pakitusia kraujo sudėtimi, deguonies suvartojimu, raumenų bei smegenų aktyvumu, kūno temperatūra, dėmesio stoka, klaidų skaičiumi, sumažėjusiu organizmo atsparumu žalingiems veiksniams. Šiuo atveju jau reikia visiškai keisti darbo ir poilsio režimą, darbo ir buities aplinką, ilgesnį laiką aktyviai pailsėti.
Nuovargio ir pervargimo poveikis bei jų padariniai priklauso ir nuo kiekvieno žmogaus individualių savybių.

Ergonomika

Terminas ergonomika kilęs iš dviejų graikiškų žodžių: ergon – darbas, nomos – dėsnis. Taigi žodis ergonomika reiškia mokslą apie darbą, jo atlikimo aplinką ir taisykles.
Ergonomikos mokslas tyrinėja taisyklingo darbo atlikimo dėsnius ir žmogui tinkamos darbo aplinkos sukūrimą. Kartais ergonomika vadinama mokslu, tyrinėjančiu, kaip pritaikyti darbo aplinką žmogui vietoje to, kad žmogus turėtų prisitaikyti prie jos. Ergonomikos sričiai priklauso ir tokios temos, kaip taisyklinga laikysena darbo metu, teisingi judesiai, tinkama kompiuterinės įrangos vieta, patogus įrengimų valdymas, patogus virtuvės prietaisų išdėstymas. Trumpai tariant, ergonomika – tai mokslas apie patogią aplinką. Tai tuo pačiu yra ir aplinka, palanki efektyviam darbui. Efektyvumas – tai dar vienas būdas sukurti patogią aplinką. Taigi ergonomika yra mokslas apie patogumą ir efektyvumą.
Ergonomikos žinių trūkumas yra vienas iš galimų kaulų ir raumenų sistemos skausmo rizikos veiksnių. Ergonominis švietimas turi teigiamą poveikį, siekiant sumažinti su darbu susijusių kaklo, sprando ir nugaros skausmų dažnį.

Su darbu susijusios kaulų ir raumenų sistemos problemos – raumenų, nervų, sausgyslių, raiščių, sąnarių, kremzlių, kraujagyslių, tarpslankstelinių diskų pažeidimai.
Su darbu susiję kaulų ir raumenų sistemos pažeidimai:

• I-a vieta. Nugaros skausmai.
• II-a vieta. Rankos kaulų ir raumenų sistemos pažeidimai.

Nugaros skausmas

Nugaros skausmai pagal dažnumą užima antrą vietą po galvos skausmų. Dėl anatominių stuburo ypatumų labiausiai nukenčia kaklo ir juosmens dalies slanksteliai, nes šios stuburo dalys yra paslankiausios. Galbūt nugaros skausmas dar ne liga, tačiau jis įspėja, kad pats laikas pasirūpinti savo sveikata.
Pažeidimo mechanizmas – su darbu siejami sužalojimai:

• kėlimas yra vienas iš pagrindinių susižalojimo mechanizmų (apie 50 proc. visų sužeidimų);
• kitas pagal dažnumą mechanizmas – paslydimas ir nukritimas;
• traukimas dažnesnis nei stūmimas;
• ilgas sėdėjimas ir vibracija. Dėl to atsiranda mikropažeidimai raiščiuose, kurie sukelia priestuburinių raumenų silpnumą.

Didelės rizikos darbas: sunkus fizinis darbas, reikalaujantis statinio laikysenos raumenų darbo, besikartojantis lenkimasis ir sukimasis, kėlimas, stūmimas ir traukimas, viso kūno vibracija, psichologiniai ir psichosocialiniai faktoriai.

Fizinis aktyvumas: yra įrodyta, kad įvairus fizinis aktyvumas užkerta kelią nugaros skausmui. Tai gali būti dėl to, kad asmenys jaučiasi stipresni, taip pat pagerėja diskų medžiagų apykaita.

Taisyklinga laikysena sumažina bendrą energijos eikvojimą ir įtampą atraminėse kūno struktūrose, taip pat mažina nereikalingą raumenų įtampą ir sąnarių apkrovimą. Stovint palinkus į priekį, viršutinės kūno dalies svorio jėga sukuria lenkimo momentą, dėl to padidėja tarpslankstelinio disko apkrova: iš vienos pusės jis tempiamas, iš kitos – gniuždomas. Palenkus galvą į priekį, keturis kartus padidėja tiesiamųjų raumenų veikla. Sąvoka, kad daugiausiai nugaros skausmų yra susiję su pažeidimais traumų ar pavienių įvykių metu – klaidinga.

Dažniausiai nugaros skausmo ūmus periodas prasideda po ilgo, nuolatinio struktūrų žalojimo.

               Taisyklingas stovėjimas         Netaisyklingas stovėjimas

Laisvai sėdint nugaros slankstelių apkrova yra didesnė negu laisvai stovint. Taip yra dėl to, kad dubuo pasvyra atgal ir išsitiesina nugaros išlinkimas. Stuburo apkrova sumažėja sėdint išsitiesus. Šiuo būdu atsistato normalus nugaros išlinkimas. Mažiausia stuburo apkrova būna sėdint tokios formos kėdėse su atlošu, kai palaikoma normali stuburo forma, o kūno padėtį palaikantys raumenys gali atsipalaiduoti. Kėdės ar kitos sėdimos vietos (mašinų sėdynių, fotelių) forma labai svarbi, norint palaikyti minimalią nugaros srities stuburo apkrovą.

Netaisyklingo ir taisyklingo sėdėjimo padėtis dirbant kompiuteriu:

Ergonomikos principai keliant krovinį: maksimalus krovinio svoris, jei keliama esant teisingoje padėtyje ir ant lygaus pagrindo:

• 25–30 kg svoris vyrui;
• 10–15 kg svoris moteriai.

Kaklinė stuburo dalis

Anatominiu ir funkciniu požiūriu tai labai sudėtinga sritis. Čia yra miego ir slankstelinės arterijos, nuo kurių būklės priklauso galvos smegenų kraujotaka. Šios srities raumenys prasideda nuo kaklo slankstelių ir yra prisitvirtinę prie pirmo ir antro šonkaulių. Tai pagalbiniai kvėpavimo raumenys, jie kartu su tarpšonkauliniais raumenimis ir diafragma dalyvauja kvėpavime. Tarp raumenų yra kaklo ir peties nerviniai rezginiai. Kaklo raumenims įsitempus, spaudžiamas peties rezginys (skausmas), atsiranda kaklo arterijų, venų ir limfinės sistemos nepakankamumas. Arterijos, gausiai apraizgytos simpatinės nervų sistemos skaidulomis, galvos smegenis pasiekia praeidamos pro kaklo slankstelių skersinių ataugų angas. Todėl darant staigius kaklo judesius (ypač smarkiai atlošiant galvą), slankstelinės arterijos sudirginamos, o tai išprovokuoja daug įvairių simptomų.

Kaklo slankstelių funkcija gali sutrikti ilgai būnant priverstinėje padėtyje, netaisyklingai sėdint, atliekant darbo metu vienodus monotoniškus judesius, daug ir netaisyklingai sportuojant. Neretai ir nuo psichinių bei emocinių išgyvenimų ilgam sutrumpėja raumenys. Patartina nebūti ilgai atlošus galvą ir iškėlus rankas, pvz., plaunant langus, skutantis.

Ypač pavojingi dvigubi kaklo judesiai: smarkiai atloštą galvą staigiai sukant į šonus. Sudirgintos slankstelinės arterijos gali išprovokuoti galvos svaigimo priepuolį. Sutrikus kaklo srities funkcijai ilgam sutrumpėja raumenys, pakinta raiščių ir sausgyslių įtampa: vieni sutrumpėja, kiti įsitempia. Stuburo slanksteliai pasvyra, pasisuka apie savo ašį ir užsifiksuoja. Bet koks judesys yra ribotas. Iš pradžių jaučiamas maudimas, vėliau – skausmas.

Dar visai neseniai manyta, jog sutrikus kaklo slankstelių anatomijai pakinta tarpslankstelinių segmentų judesių amplitudė (biomechaninė funkcija). Tačiau šiandien, remiantis daugumos raumenų–skeleto sistemos specialistų tvirtinimu, pirmiau sutrinka tarpslankstelinių segmentų taisyklingi (fiziologiniai) judesiai, kurie ir lemia tarpslankstelinių diskų ir stuburo sąnarių pokyčius. Pratęsdami šią mintį galėtume paklausti: „Nebepajudate, nes susenote? Ar dėl to susenote, kad nebejudate?“ Ilgainiui šie pokyčiai veikia slankstelines arterijas, nervų šakneles ir jų rezginius. Sutrinka kaklo srities raumenų tonusas – iš galvos smegenų blogiau nuteka veninis kraujas. Atsiranda įvairiausių galvos, kaklo, rankų neigiamų simptomų.

Viršutinės kūno dalies simptomines būkles galima būtų suskirstyti į šiuos sindromus: kaklo–galvos, kaklo, kaklo–peties–rankos:

• Kaklo–galvos sindromui būdinga: viršutinės kaklo srities, galvos skausmai, riboti kaklo judesiai, regėjimo sutrikimai, galvos svaigimas, pusiausvyros sutrikimai, ritmiški nevalingi abiejų akių trūkčiojimai (nistagmas), trumpalaikiai klausos sutrikimai.
• Kaklo sindromui būdinga: įvairaus intensyvumo skausmas ir labai ryškus kaklo raumenų spazmas.
• Kaklo–peties–rankos sindromui būdinga: skausmingi, sustingę kaklas, pečiai, mentės; rankų ir pirštų tirpimas.

Darbas mūsų gyvenime užima labai svarbią vietą. Dirbdamas žmogus įsitvirtina kaip visuomenės narys, realizuoja save kaip asmenybę, susikuria egzistavimo sąlygas, keičia gamtą ir patį save. Darbas yra sąmoninga žmogaus veikla poreikiams tenkinti, reikalingoms materialinėms vertybėms gaminti ir paslaugoms teikti. Tai yra sudėtingų, tarpusavyje susijusių fiziologinių procesų kompleksas, kuriame dalyvauja visos organizmo sistemos.

Todėl labai svarbu, kad darbas atitiktų dirbančiojo fizines ir psichines galias, sugebėjimus, kvalifikaciją, jis būtų mėgstamas, įdomus, o dirbantysis suvoktų jo svarbą. Darbo procese turėtų dalyvauti ir raumenys, ir smegenys, tuomet darbas nebūtų labai monotoniškas, būtų tinkamas darbo ritmas, pastovus ir racionalus darbo režimas, pakaktų poilsio. Būtų tinkamos darbo sąlygos (apšvietimas, vėdinimas, apsauga nuo triukšmo, tinkamai įrengta darbo vieta), būtų geri darbo santykiai su kolegomis bei tinkamas darbuotojo įvertinimas. Ir pats svarbiausias dalykas – nepamiršti mylėti savęs. Automobilį techninei apžiūrai varome kas dveji metai, o patys pamirštame, kad ir mums reikia „remonto“. Skirkime sau bent penkias minutes mankštai, ir Jūsų kūnas Jums atsidėkos darbingumu ir gera nuotaika.

ŠALTINIAI:

1. V. Kučinskas „Ergonomika“ 2001, Vilnius.
2. Workplace health. Prieiga per internetą: http://www.stayinginshape.com/3osfcorp/ osf/lib3l.shtml, Kompiuterizuotų darbo vietų ergonomika. Prieiga per internetą: http://ik.ku.lt/, lessons/konspekt/ergo/ Lietuvos higienos norma HN 32:2004, Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija, 10. Vilnius, 2004.
3. Ketola R. et al., 2002; McMahan & R. Lutz, 2003; Vaščenkovas J. 2006 m.
4. McConnell, 1993.